Kodėl Vytis ant kelnaičių žemina labiau nei ant puodelių?
Pats A. Užkalnis moralizuotojams taip pat internetinėje erdvėje atsako, kad laisvoje šalyje kiekvienas yra laisvas gaminti ir pardavinėti prekes, kurios neprieštarauja įstatymams.
„Kad įsivaizduotum, jog toks Vyties naudojimas žemina Lietuvą, reikia būti labai blogos nuomonės apie drabužius. Kelnaitės nėra tualetinis popierius, šiukšlių dėžė, pagaikštis-šepetys tualetui valyti arba kas nors tokio panašaus. Tai drabužis, dėvimas žmogaus ant kūno, ir tai nesukelia nei pažeminimo, nei išniekinimo. Žmogaus kūnas nėra nei atgrasu, nei žema, nei bjauru. Man keista, kad pasiekus XXI amžių, aš dar turiu aiškinti, kaip kokia piešimo mokytoja durniems vaikams, kurie krizena iš šiknų ir papų Renesanso paveiksluose arba antikinėse skulptūrose, kad čia nieko žemo ir bjauraus.
Žinote, kas žemina Lietuvos simbolius? Lietuvos trispalvė ant furų su kontrabandinėmis prekėmis. Lietuvos piliečiai banditai, pagauti su pasais, ant kurių yra Vytis ir mano šalies pavadinimas, vagiantys, kapojantys ir žudantys po visą pasaulį. Lietuvos vardu anksčiau besivadinusios oro bendrovės, irgi su trispalvėmis ant orlaivių, areštuoti lėktuvai už skolas užsienio uostuose... Aš turiu savo parduotuvėje ir puodelius su Vytim – tas jūsų nežeidžia? O kodėl? O jei tame puodelyje bus kokia surūgusi broga ar koks kaukolinis pilstukas?“ - tikino A. Užkalnis savo blog'e.
Rašytojas DELFI pasakojo, kad prieš gamindamas prekę, pasitarė su teisininkais, kurie jam išaiškino, kad jokio specialaus leidimo šiai prekei nereikia, kadangi valstybės simbolis nėra vartojamas oficialiame kontekste ir oficialioms reikmėms, kitaip tariant, jis nenaudojamas kaip valstybės simbolis.
Pasaulyje egzistuoja du požiūriai į valstybės simbolius
Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša patvirtino, kad įstatymiškai prie šios prekės iš tiesų negalima prikibti, tačiau atviravo, kad jo, kaip piliečio, nuomone, tokių prekių neturėtų būti.
„Negaliu pasakyti, kad tai draudžiama įstatymu, nes tai yra moraliniai dalykai. Kiek žmogus turi savo krašto istorijos, tradicijų supratimo, taip jis su savo tuo supratimu ir elgiasi. Juk įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, kas galima ir kas negalima. O ką Seimas galvojo, priimdamas įstatymą, kurio nuostatų neįmanoma pritaikyti, turėtų pats ir paaiškinti. Yra nurodyta, kad vėliavos spalvos negali būti neatpažįstamai nublukusios, negalima kabinti suplėšytos vėliavos. Herbą draudžiama kabinti ant viešo tualeto, negalima gaminti kilimėlių su valstybinės vėliavos spalvomis, į kuriuos šluostytume kojas. Tačiau iš esmės įstatymas gan abstraktus ir visi atvejai neaptarti.
Kalbant apie moralinius dalykus, vienose valstybėse, pavyzdžiui, JAV bei kitose nuo seno demokratinėse valstybėse, kuriose susiklostė kitokia visuomenės sankloda, valstybinius simbolius galima naudoti praktiškai, kur nori, kad ir ant kelnaičių. Kitos Europos valstybės, tarp kurių ir Lietuva su kaimynėmis, nepritaria tokiems dalykams. Mes tai vertiname kaip simbolio pažeminimą arba nepagarbą istoriškai susiklosčiusioms tradicijoms, mūsų supratimui apie kultūrą, mūsų valstybinę simboliką ir pan. Taigi jei žmogus gerbia tautos supratimą, jis nenaudos valstybės simbolių bet kur, jeigu jam nusispjauti – jis viską gali daryti“, - tikino tarnautojas.
Prekės privalo populiarinti Lietuvą arba jai atstovauti
Kaip DELFI pasakojo Valstybinio patento biuro atstovė Vida Kaušinienė, jei registruojamas prekės ženklas arba dizainas, kuriame naudojamas Lietuvos vardas arba valstybės simbolika (Gediminaičių stulpai, valstybinė vėliava, Vytis), pareiškėjas turi kreiptis leidimo naudoti Lietuvos vardą ar heraldiką į specialią komisiją, susidedančią iš 14 narių, kurie priklauso įvairioms institucijoms. Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi komisijos tvarkos aprašu, patvirtintu teisingumo ministro įsakymu. Šiame apraše nurodoma, kad Lietuvos valstybės simbolikos vartojimas prekių ženkle ar dizaine turi būti pagarbus, nežeminti Lietuvos valstybės vardo, neprieštarauti viešajai tvarkai, moralei ir dorovei.
Pasak aprašo, leidimas vartoti Lietuvos simboliką suteikiamas, jeigu pareiškėjas atstovauja ar atstovaus Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams kitose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose; vykdo ar vykdys veiklą arba gamina ar gamins produkciją, svarbią Lietuvos valstybės politikai, ekonomikai, mokslui ar kultūrai; jo gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos yra būdingos Lietuvai, reprezentuoja ar reprezentuos jos kultūrą ar gamybos tradicijas; prekių ženklą ar dizainą naudoja ar naudos, pristatydamas Lietuvos kultūrą, mokslą, istorinį ar kultūrinį paveldą, gamybos tradicijas, taip pat siekdamas populiarinti Lietuvos įvaizdį.
„Štai neseniai vienai bendrovei išdavėme leidimą marškinėlių dizainui su užrašu Lietuva, kuriuos naudoja mūsų olimpiečiai. Dažniausiai į mus kreipiasi Lietuvą atstovaujančios organizacijos, ypač sporto, arba gamintojai, kurie gamina kažkokią Lietuvai būdingą produkciją, suvenyrus. Atvejai, kai kažkam neduodamas leidimas, labai retai. Kai žmonės kreipiasi į mus, registruoja ženklą, jau būna išsiaiškinę, ar jis neprieštarauja įstatymams“, - pasakojo pašnekovė.
Kuriais atvejais valstybės simbolių naudoti neleidžiama
Minėtos komisijos pirmininkas Žilvinas Danys prisiminė atvejį, kai nebuvo išduotas leidimas, kai vienos Lietuvą atstovaujančios asociacijos ženklo pavadinime buvo grubiai pažeistos lietuvių kalbos taisyklės (netgi panaudojant žargoną), o šalia buvo minimas ir Lietuvos pavadinimas. Buvo nerekomenduota leisti įregistruoti tokį ženklą, kadangi jis akivaizdžiai pažemintų Lietuvos vardą. Taip pat būtų nerekomenduojama registruoti ir tokių pavadinimų, jeigu juose būtų naudojami jau sunorminti pavadinimai, pavyzdžiui – „čipsai“.
„Taip pat turėjome alaus daryklos ženklą, kuriame konkuravo žodžiai Lietuva, Klaipėda ir Mėmelis (istorinis Klaipėdos pavadinimas). Buvo kuriama asociacija, kad Mėmelis yra ir Klaipėda, ir Lietuva. Taigi buvo visiškai nederama asociacija. Jūsų minėtu atveju, Lietuvos simbolio vartojimas, mano manymu, negalėtų būti laikomas pagarbiu. Manau, šį atvejį komisijoje mes svarstytume labai kritiškai – ar tokia prekė iš tiesų reprezentuoja Lietuvą. Kalbant apie heraldiką, prisimenu atvejį, kai kalnų slidinėjimo asociacija bandė registruoti ženklą, kuriame vaizdavo gaublį, jo apačioje – Gediminaičių stulpus, o viršuje – jau savo ženklą. Mes rekomendavome pertvarkyti ženklą, kadangi Gediminaičių ženklai šiuo atveju atsidūrė netinkamoje vietoje, buvo vaizduojami tarsi tarp kitko. Žinoma, šiuo atveju galėjome remtis įstatymu, kuriame labai aiškiai apibrėžtas tiek Gediminaičių stulpų vartojimas, tiek jų spalvos“, - pasakojo Ž. Danys.
Anot pašnekovo, nors ant kelnaičių pavaizduotas mėgdžiojantis Vytį žymuo, o ne pats Vytis, įstatymas taip pat numato, kad jei badoma daryti aliuziją į simbolį, jis visgi turi atitikti įstatymo reikalavimus. Nebent ekspertai nuspręstų, kad atvaizdas taip nutolęs nuo valstybės simbolio, kad nelaikytinas jo imitacija.