Pasibaigus teismui tarp rūmų savininkų - Lietuvos darbininkų sąjungos ir Lietuvos darbo federacijos bei Kultūros ministerijos viešoji įstaiga Taurakalnio kultūros centras, kur susibūrė meno kolektyvai, galėtų pereiti Vilniaus savivaldybės žinion.

Tačiau savivaldybės tarybos kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo komiteto pirmininkas Arvydas Šaltenis sakė, kad savivaldybė nepajėgi to padaryti. "Pažiūrėję į dabartinį kultūros skyriaus biudžetą pamatysite, kad ši idėja yra nereali", - LŽ sakė Šaltenis.

Kol Seimas, ministerija ir savivaldybė sprendžia, ką daryti su meno kolektyvais, ant Tauro kalno verda tikri mūšiai. Už savo teises kovoja centro darbuotojai, tarpusavyje riejasi pastato savininkai.

Repeticija žvakių šviesoje

Anot centro direktoriaus, sportinių ir pramoginių šokių studijos vadovo Vido Kamaičio, nors centrui išjungta elektra, šildymas, neteikiamos kitos komunalinės paslaugos, žmonės negali naudotis tualetais, įvairių kolektyvų repeticijos rūmuose tebevyksta. "Dar ne šalta, repetuoti galime, tačiau vis daugiau kolektyvų ieško naujų patalpų", sako centro direktorius ir prisipažįsta, kad repeticijos neretai vyksta žvakių šviesoje arba pasišviečiama iš savininkų "pavogta" elektra.

"Vieną dieną laidelius nutiesiame, kitą dieną juos nukarpo", - apie darbą rūmuose pasakojo Kamaitis.

"Padėtis tragiška. Rūmuose niūru ir tamsu", - tvirtina ir teatro studijos "Ąžuolas" vadovė Silva Krivickienė. Pasak moters, rūmus jau paliko daug kolektyvų, jos teatras visą vasarą glaudėsi Naujosios Vilnios kultūros centre, dabar repetuoja meno mokykloje.

Abu vadovai teigia, kad darbo sąlygos rūmuose siaubingos, bet kūrybinė veikla nenutraukta. Rugsėjį "Ąžuolas" ir Prancūzijos teatras "Craerc" statė bendrus spektaklius, važinėjo po visą Lietuvą. "Liūdna, bet Profsąjungų rūmų jiems parodyti negalėjome", - sako Krivickienė.

"Dvidešimt kolektyvų dabar intensyviai rengiasi artėjančiai dainų šventei", - pridūrė Kamaitis.

Kova dėl pinigų

Profsąjungų rūmus 2000 metų liepos mėnesį tuometinis Seimas perdavė Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai. Naujieji šeimininkai su Kultūros ministerija penkeriems metams pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo leisti meno kolektyvams normaliai dirbti.

Pasak Kamaičio, kas mėnesį Kultūros ministerija savininkams perveda 12 tūkstančių litų (po 6 tūkstančius kiekvienam), kad meno kolektyvai galėtų dirbti, žmonės turėtų elektrą, vandenį, kitus patogumus. Tačiau tie kiekvieną mėnesį pervedami pinigai savininkų netenkina.

Kaip vakar LŽ sakė Lietuvos darbininkų sąjungos prezidentė Aldona Balsienė, už komunalines paslaugas turėtų mokėti pats centras, tačiau to nedaro, tad negali reikšti jiems jokių pretenzijų. "Visą vasarą nemačiau nei Kamaičio, nei jo kolektyvų. Per metus gaudamas 800 tūkstančių litų iš ministerijos galėtų ir sumokėti skolas", - teigia Balsienė.

Kamaitis su tokiais kaltinimais nesutinka. Jo manymu, Balsienė turėtų žiūrėti tvarkos savo valdose ir vykdyti įsipareigojimus. "Už paslaugas jai moka ministerija, tokios sumos turėtų užtekti apmokėti visų rūmų, o ne tik mūsų dalies, sąskaitas", - piktinasi Kamaitis.

Jis sako tikrai gaunantis pinigus iš ministerijos. Jie skirti darbuotojų algoms mokėti. "Centre yra 30 meno kolektyvų, biblioteka. Darbuotojai dirba ir už darbą gauna atlyginimus", - sako centro vadovas.

Kita rūmų savininkė, Lietuvos darbo federacija, dėl susiklosčiusių aplinkybių kaltina pačią Balsienę. "Kaltos šios moters ambicijos. Pinigus iš ministerijos ji gauna neteisėtai, nes už juos jokių paslaugų nesuteikia", - įsitikinusi federacijos generalinė sekretorė Regina Rekešienė.

Kur du mušasi

Ir Krivickienė, ir Kamaitis mano, kad visos problemos rūmuose prasidėjo nuo savininkų nesutarimo. Anot Krivickienės, profsąjungos tarpusavy neranda bendros kalbos, pešasi dėl patalpų.

"Sutartis buvo pasirašyta 5 metams, tačiau daroma viskas, kad kolektyvai pabėgtų iš rūmų, o pastatą būtų galima parduoti", - mano Krivickienė ir teigia, jog šioje istorijoje "geros" abi pusės. Kamaitis dėl susiklosčiusios padėties linkęs kaltinti Lietuvos darbininkų sąjungą, dabar jau pakeitusią pavadinimą į "Solidarumą".

Centro direktoriaus manymu, visą pastatą nori užgrobti Balsienė. Dėl pastato padalijimo tarp abiejų savininkų tebevyksta teismai. Spalio 31 dieną Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme šis klausimas bus sprendžiamas.

Keista sutartis

Minėtas teismas ne pirmas šioje kovoje. Tebevyksta Kultūros ministerijos ir "Solidarumo" byla dėl sutarties nesilaikymo. Ir Darbininkų sąjunga, ir Darbo federacija yra padavusios ministeriją į teismą dėl sutarties pakeitimo sąlygų.

"Keista ta sutartis", - sutinka visi LŽ pašnekovai. Pasirodo, ministerija pinigus rūmų savininkams moka ne pagal skaitiklių rodmenis, o pagal neaiškią etatų sistemą. Kitaip sakant, pinigai pervedami ne komunalinėms paslaugoms apmokėti, o nesamiems darbuotojams išlaikyti.

"Kai pradedi dėl visko aiškintis, ministerija atšauna, jog čia ne jos, o savivaldybės reikalas, mat įstatyme numatyta, jog kultūros centro steigėja turi būti Vilniaus savivaldybė. Reikia tvarkos", - mąsto Kamaitis.

Kaltų nėra

Neprižiūrimi rūmai griūva, tėvai nebeleidžia vaikų į būrelius, prieglaudą rūmuose rado narkomanai ir valkatos, o Profsąjungų rūmų savininkai ir nuomininkai kovos ginklų sudėti nesiruošia. "Mes nestabdome kolektyvų veiklos, atvirkščiai, ją skatiname. Pratęsėme sutartį su ministerija. Visos problemos ne dėl federacijos, o dėl sąjungos ir konkrečiai ponios Balsienės veiklos", - LŽ tikino Rekešienė.

"Mumis niekas nesiskundžia, atvirkščiai, čia aš Kamaičiui turiu daugybę priekaištų. Ko jis kišasi, kai savininkai kalbasi? Tegul žiūri savo ūkinės veiklos, o ne šarvuotas duris į tualetus statosi. Pasidarė ponas asmeninį tualetą, net vaikų į jį neįleidžia. Visi Kamaičiu, o ne mumis, nepatenkinti", - dėsto savo teisybę Balsienė.

"Užvirė košė, o ją išsrėbti sugebės tik labai protingi", - mano Krivickienė.