aA
Penktadienį surengtame Seimo posėdyje valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva siekiama sudaryti laikinąją komisiją, kuri atliktų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
© DELFI / Domantas Pipas

Po pateikimo už laikinosios komisijos LRT veiklai tirti pasisakė 71 parlamentarai, prieš buvo 33, susilaikė 4. Galutinį sprendimą Seimas priims penktadienio vakariniame posėdyje.

Kaip balsavo Seimo nariai, galima pažiūrėti čia.

Nuo balsavimo nusišalino Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys, nurodęs, kad gali turėti interesų konfliktą, nes jo žmona darbiniais santykiais susijusi su LRT.

Didžioji dalis LVŽS frakcijos narių po pateikimo pasisakė už komisijos sudarymą. Vienintelis "prieš" iš šios frakcijos pasisakė partijai nepriklausantis premjeras Saulius Skvernelis. Dar keli "valstiečiai", tarp jų - Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė - apskritai nebalsavo.

Kaip Seimo posėdyje sakė projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos pristačiusi "valstietė" Agnė Širinskienė, LRT pateikė tikrai ne visą Seimo prašytą informaciją, net nebuvo pateiktas Seimui siunčiamų dokumentų sąrašas, todėl neaišku, ar gauti visi prašyti dokumentai.

"Yra sutarčių, kurios pasirašomos kaip neatlygintinos, paskui pasirašomas papildomas susitarimas, ir neatlygintoje sutartyje atsiranda atlyginimo suma. Kodėl taip įvyksta, yra retorinis klausimas", - kalbėjo politikė.

Ji pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra pažymėjęs, kad vykdoma LRT kontrolė turi užtikrinti, ar nacionalinis transliuotojas nepiktnaudžiauja savo išskirtiniu statusu. KT yra konstatavęs, kad LRT kontrolė apima ne tik turto ir finansinį auditą, bet ir kitas įstatymu nustatytas kontrolės formas, taigi, pasak A. Širinskienės, ir parlamentinę kontrolę, taip pat ir parlamentinių tyrimo komisijų apimtyje.

"Manau, kad visi nutarimą pasirašę Seimo nariai neabejotinai gerbia žodžio ir spaudos laisvę. Nė vieno klausimo nėra susijusio nei su laidų turiniu, nei su kitais dalykais, kurie iškrinta už biudžetinių, finansinių ar veiklos organizavimo klausimų", - kalbėjo ji.

Politikė pažymėjo, kad Seimas turi prievolę prižiūrėti, ar LRT skiriamos lėšos - apie 40 mln. eurų per metus - panaudojamos skaidriai.

Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Mykolas Majauskas tikino, jog mažai kam kyla klausimų dėl nacionalinio transliuotojo turinio - jis yra geras.

"Ar galima buvo sukurti tokį turinį už mažesnes lėšas? Nežinau, galbūt. Bet yra daug kitų iš biudžeto išlaikomų institucijų, ir nepasiekia to rezultato, dėl kurio galėtume pasidžiaugti. Todėl kyla mintis, kad tikslas yra kitas - prisidengiant siekiu nagrinėti LRT veiklą, užčiaupti kritikus. traktuoju tai kaip spaudimą LRT, o ne jo kontrolę", - pažymėjo politikas, kvietęs nepalaikyti komisijos kūrimo.

Tuo metu parlamentaras Naglis Puteikis tvirtino, esą "LRT seniai yra užsakymų stalas, vykdantis ekonominius užsakymus". Jis teigė, kad tai yra "grupė draugų, užvaldžiusi biudžetą", ir ragino pasisakyti už komisiją.

N. Puteikis jau ne pirmą kartą minėjo ir apie LRT naujienų tarnybos vadovą Audrių Matonį, kuris esą organizuoja šališkus reportažus, "tenkinančius korporacinius interesus".

"Pažiūrėkite "Panoramos" siužetus, jie yra Kiseliovo stiliaus", - piktinosi LVŽS frakcijos Seime atstovas N. Puteikis.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskubėjo patikrinti, kad N. Puteikio pasisakymas yra jo "asmeninė nuomonė", neturinti nieko bendro su "valstiečių" pozicija ir inicijuojamu tyrimu.

Seimo nariai bombardavo klausimais

Vykstant debatams dėl komisijos kūrimo, konservatorius M. Majauskas teikėjos teiravosi, ar ši veikla nepanaši į valdančiųjų bandymą užčiaupti tuos, kurie nori juos kritikuoti, ar nėra kitų valstybės institucijų, kurios galėtų tikrinti LRT veiklą, nesikišant politikams.

"Ar nemanote, kad jūsų veikla - elementarus žurnalistų persekiojimas už kritiką?", - klausė jis.

A. Širinskienė tai neigė, teigdama, kad tyrimo metu ketinama kelti klausimus apie lėšų panaudojimą. "Visi klausimai - finansinio ir vadybinio pobūdžio. Ar to negalėtų atlikti kitos institucijos? Manau, laikinoji komisija jas pasitelks, kaip jau yra daryta", - aiškino "valstietė".

Jos teigimu, komisija reikalinga, nes Seimas turi ne tik problemas konstatuoti, bet ir rengti teisės aktus, kurie padėtų spręsti probleminius klausimus, o teisėsaugos institucijos to negali daryti.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas priminė, kuo baigiasi parlamentiniai tyrimai - politikavimu. Jis klausė, kaip šios komisijos kūrimas atsilieps Lietuvos vertinimui pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse.

"Nemanau, kad nukris. Galime kalbėti apie skaidrinimą ir institucijų atvėrimą visuomenei, apie informacijos apie tą instituciją prieinamumo klausimą. Nes kiek Seimui reikėjo dėti pastangų, kad gautų informaciją, kaip naudojami valstybės biudžeto pinigai", - tvirtino A. Širinskienė.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Kubilius teigė, kad A. Širinskienės cituotame KT nutarime yra numatyta, kad LRT kontrolės negali atlikti tiesiogiai nacionalinio transliuotojo veikla suinteresuoti asmenys, taigi, ir politikai.

"Galiu pasakyti, kad Valstybės kontrolė irgi yra suinteresuota, kad žiniasklaida ją gražiai aprašytų, kaip ir STT. Ar tai reiškia, kad šios institucijos negali atlikti kontrolės? Ar galime visą Seimą pavadinti interesų grupe? Su tokia logika nueisime iki absurdo. KT pasako, kad kontrolė turi būti apibrėžta įstatymu. Parlamentinė kontrolė apibrėžta Seimo statute. turime visą pagrindą vykdyti kontrolei", - tvirtino A. Širinskienė.

Karbauskis: mus tiesiog išprovokavo

Kaip prieš plenarinį posėdį sakė LVŽS pirmininkas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis, „valstiečių“ frakcija dėl laikinosios komisijos LRT veiklai tirti turi bendrą nuomonę.

„Ir atrodo, kad vieningai balsuosime. Jokio nuomonių skirtumo nėra, yra šiek tiek skirtingas požiūris, kokiu keliu eiti“, – aiškino jis.

Pasak R. Karbauskio, yra nuomonė, kad iš karto reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas bei kontrolės įstaigas su ta informacija, kurią Seimas turi. Bet ji esą tikrai ne taip parengta, todėl „civilizuočiausias kelias“ šiuo klausimu yra parlamentinė komisija.

„Taip, kaip pateikta medžiaga šiandien, ją net skaityti labai sunku, nes apie 800 puslapių suversti bet kaip, ir komisija turės didelį darbą išnagrinėti viską. Aš tik sakau, kad viskas, ką ten esu skaitęs, yra labai skandalinga, o dar faktas yra, kad labai daug informacijos dar yra nepateikta, ir tai yra pagrindinis argumentas, kodėl komisijos reikia“, – aiškino jis.

LVŽS pirmininkas tvirtino, kad „niekas nieko nesirengia politizuoti“, niekas nieko nekaltina, bet nagrinėjama Seimui pateikta informacija.

„Mus tiesiog išprovokavo tam žingsniui. Jeigu viskas būtų iš karto pateikta, viskas pilna apimtimi pateikta, galbūt nebūtų reikėję ir šitos komisijos“, – sakė R. Karbauskis.

Skvernelis prieš, tarėsi su opozicija

LVŽS frakcijos narys premjeras Saulius Skvernelis, jau ketvirtadienį pareiškęs, kad parlamentinės komisijos kūrimas yra „kraštutinė priemonė“, prieš posėdį teigė ir toliau manantis, kad, kaip buvęs teisėsaugininkas, siūlytų iš karto kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Mes turime ir viešųjų pirkimų tarnybą, ir tai galima padaryti Seimo nutarimu. Bet negali būti net prielaidų, kad bandoma procesą politizuoti, kištis į žiniasklaidos nepriklausomumą“, – sakė jis.

Posėdžio išvakarėse S. Skvernelis kalbėjo, kad nacionalinio transliuotojo finansinę ir ūkinę veiklą turėtų tirti atitinkamos valstybės institucijos, o ne Seimo komisija, nes toks tyrimas būtų kraštutinė priemonė.

„Manyčiau, kad Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų dubliuoti ar perimti kitų institucijų funkcijas, kurios yra atsakingos: viešieji pirkimai – jeigu kyla klausimų, yra atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba, mokestiniai klausimai – yra mokesčių inspekcija, pats auditavimas, lėšų panaudojimas ar efektyvumas – galiausiai yra Valstybės kontrolė“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.

Neoficialiomis DELFI žiniomis, S. Skvernelis yra apsisprendęs balsuoti prieš komisijos sudarymą, jį esą palaiko ir dalis LVŽS frakcijos narių.

Klausiamas, kaip balsuos, premjeras prieš posėdį sakė: "Pamatysite".

Dėl parlamentinės komisijos LRT veiklai tirti – tikras karas: pritarta po pateikimo
© DELFI / Domantas Pipas

Prieš plenarinį posėdį S. Skvernelis buvo susitikęs su opozicinės TS-LKD lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.

Po to G. Landsbergis pranešė konservatorių frakcijos poziciją – jo partiečiai parlamente sutarė balsuoti laisvai.

„Seimo nariai galės pasirinkti kaip balsuoti – pagal sąžinę. Manau, kad daugiau bus nepritariančių komisijos sudarymui, bet neatmetu, kad keletas balsų bus už“, – sakė jis.

G. Landsbergis teigė pats palaikysiantis komisijos sudarymą. „Manau, ji turi būti sudaryta ir į klausimus turi būti atsakyta. Todėl, kad tikrai, mano supratimu, atsakymai nebuvo pateikti, pozicija, kurią užėmė nacionalinis transliuotojas, vis dėlto buvo netinkama. Klausimai, kai yra sakoma, ar Seimas turi teisę nagrinėti įvairius klausimus ir finansines ataskaitas taip pat, gali būti, tiesą sakant, pritaikomi kiekvienai sričiai lygiai taip pat – ar tai būtų „Lietuvos geležinkeliai“, ar bet kuri kita valstybės lėšomis išlaikoma sritis“, – aiškino G. Landsbergis.

DELFI paklaustas, ką už paramą komisijos sudarymui galėjo pažadėti R. Karbauskis, G. Landsbergis sakė: „Amžiną meilę“.

„Aš nesiveliu į tą diskusijos dalį, kad tai yra dviejų žmonių kova. Ji man yra nepriimtina ir žemina Seimo prestižą ir orumą. Bet kaltės yra šiek tiek abiejose pusėse. Buvo pasirinkta taktika įvelti tai į debatus, neva tai yra dviejų asmenų ginčas. Tai nėra dviejų asmenų ginčas. Tai yra institucijos, turinčios žmonių mandatą, matymas. Tai yra Seimo pozicija. Seimas turi teisę užduoti klausimus“, – teigė konservatorius.

Jis sakė nepritariantis, jog yra kišamasi į LRT turinį, ir kategoriškai nepritartų ateityje, jeigu tai būtų daroma.

Tuo metu opozicinis Liberalų sąjūdis pasisako prieš tokios komisijos kūrimą. Jo atstovas Simonas Gentvilas DELFI teigė, kad liberalsąjūdiečiai nedalyvaus ir tyrimo komisijos darbe, jeigu tokia bus sukurta.

Bandė užkirsti kelią

Seimo plenarinio posėdžio pradžioje opozicinis Liberalų sąjūdis pateikė siūlymą išbraukti klausimą dėl laikinosios tyrimo komisijos išbraukimo iš darbotvarkės. Tačiau „už“ tokį siūlymą pasisakė tik 36 parlamentarai, prieš buvo 39, dar 30 susilaikė, todėl klausimas liko.

Teikimą pradėti tokį tyrimą pasirašė 40 Seimo narių, daugiausiai – iš valdančiosios LVŽS. Dokumentą savo parašu parėmė ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tačiau premjero Sauliaus Skvernelio parašo nėra. Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t. y. 36 Seimo nariai.

LRT veiklos tyrimui pritaria ir „tvarkiečiai“ Petras Gražulis, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Rimas Andrikis, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Vanda Kravčionok, Zbignevas Jedinskis. Savo parašu dokumentą parėmė ir Mišrioje Seimo narių grupėje šiuo metu esantis Kęstutis Pūkas – Seimas penktadienį nukėlė jo mandato naikino klausimą.

Iniciatyvos pradėti LRT veiklos tyrimą autoriai nurodo, kad tam pagrindo davė 2016 metų LRT veiklos ataskaita bei praėjusių metų lapkričio pabaigoje bei šio sausio 2 dieną nacionalinio transliuotojo pateikti atsakymai į Seimo narių paklausimą.

Konstatuojama, kad šie atsakymai reikalauja „išsamios analizės“, o LRT esą „net ir po pakartotinio Seimo narių grupės kreipimosi, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, kuri susijusi su LRT valdymu, ūkine bei finansine veikla“.

Valdantieji Seimui siūlo, kad laikinąją tyrimo komisiją sudarytų 12 parlamentarų, turinčių teisę susipažinti su įslaptinta informacija.

Valdančiųjų projektui yra registruoti ir alternatyvūs siūlymai. Konservatorius Jurgis Razma siūlo, kad LRT veiklą tirtų ne Seimo laikinoji komisija, bet parlamentinis Audito komitetas, o Seimo Socialdemokratų frakcijos narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė – kad LRT užsiimtų Valstybės kontrolė, kuri turėtų iki šių metų rugpjūčio atlikti nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinkos bei išorės auditų

Įtampos nerimsta jau kelis mėnesius

DELFI primena, kad lapkričio pabaigoje LRT pateikė atsakymus į grupės Seimo narių, suabejojusių nacionalinio transliuotojo skaidrumu, pateiktus klausimus. Tačiau politikų nepasiekė dalis prašytos informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, LRT audito rezultatais – ji nepateikta motyvuojant konfidencialumo reikalavimais.

Gruodžio 13-ąją po papildomais klausimais LRT apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą pateikė jau 80 Seimo narių, tarp jų ir premjeras S. Skvernelis bei kai kurie opozicijos atstovai.

Sausio 2-ąją politikams buvo perduoti papildomi LRT atsakymai. Viešai paskelbtame pranešime spaudai apie LRT atsakymus Seimo nariams LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis nurodė, kad dalį pateiktų atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus.

Kaip konfidencialūs duomenys Seimo nariams buvo pateikta nuasmeninta informacija apie 2015-2016 metais LRT darbuotojams išmokėtas atlyginimų su priedais sumas, metinės atlyginimų ir priedų bei autorinio atlygio sumos, tipinės darbo sutarties formos, taip pat atsakymai apie LRT transliuotos produkcijos struktūrinį pasiskirstymą tarp LRT rengiamų, bendrai su prodiuserinėmis kompanijomis kuriamų ir iš nepriklausomų kūrėjų įsigyjamų programų (laidų).

Gruodžio pradžioje LRT pateikė Seimui maždaug 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą, tačiau jose buvo nurodomos tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, bet ne konkrečios paslaugos ir sumos. Tokios informacijos esą neleidžiama viešinti dėl konfidencialumo reikalavimų.

Politikai piktinosi, kad LRT Taryba tuo metu nepateikė transliuojamų laidų sąmatų, todėl prašė LRT Tarybos kreiptis į nepriklausomus prodiuserius ar prodiuserines kompanijas, su kuriomis bendradarbiauta, ir prašyti jų leidimo pateikti duomenis Seimui.

Antradienį paskelbtame atsakyme Seimui nurodoma, kad į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti politikams sutarčių sąlygas buvo gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. Iš atsakiusiųjų 21 asmuo ar bendrovė sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko. Sutikusiųjų viešinti konfidencialius duomenis pateikta informacija Seimui perduota atskiru priedu, kaip ir atsisakiusiųjų tai daryti motyvai.

Rašte Seimo nariams taip pat buvo nurodyta, kad LRT taryba, „suprasdama skaidrumo siekį ir atkreipdama dėmesį į tai, jog Europos transliuotojų sąjunga (EBU) rašte LRT pabrėžė, kad, vadovaujantis Europos Tarybos nustatytais visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo standartais, visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti atliekama nepriklausomų subjektų, o ne politinių struktūrų, įskaitant Parlamentą ir Vyriausybę“, gruodžio 19 dieną kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydama atlikti LRT valstybinį auditą.

LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis Seimo iniciatyvas tirti nacionalinio transliuotojo veiklą vadina "politizuotu žingsniu".

Laikinoji tyrimo komisija turėtų įvertinti:

ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas;

ar LRT valdymo struktūra, jos funkcijos bei kompetencijų pasidalinimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką bei užtikrina skaidrų nacionalinio transliuotojo darbą;

kokie LRT veiklos reguliavimo pakeitimai padėtų garantuoti didesnį LRT veiklos viešumą ir atskaitingumą visuomenei;

ar LRT įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešojo skleidimo būdai (už užmokestį, už kitokį atlygį, nemokamai) yra LRT taikomi skaidriai, vykdant adekvačią kontrolę (nustačius, jog pasirenkant informacijos skleidimo būdus stokojama skaidrumo ir kontrolės adekvatumo, išsiaiškinti dėl to atsakingus asmenis);

ar nuo 2009 m. vasario 1 d. neatnaujintas Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1264 „Dėl radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nesukuria prielaidų neskaidrioms perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūroms, ar juo nėra sudaromos sąlygos nekonkurencingam perkančiųjų organizacijų elgesiui, atsižvelgiant į su korupcija susijusias problemas, Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizėse nustatytus korupcijos rizikos veiksnius (jei būtų nustatytos aukščiau paminėtos aplinkybės – išsiaiškinti, kodėl LRT taryba nekėlė šio klausimo ir nesikreipė į Vyriausybę inicijuodama reikalingus teisės aktų pakeitimus bei nustatyti už tai atsakingus asmenis);

ar LRT viešųjų pirkimų procedūras atlieka skaidriai, nesukuriant tiekėjų konkurencijos apribojimų;

ar priežiūros institucijos bei kiti viešojo administravimo subjektai LRT atžvilgiu nėra konstatavę Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir/arba tam tikrų, LRT organizuojamų viešųjų pirkimų, trūkumų;

ar LRT veikia adekvatus visų vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo, priežiūros bei vidinės kontrolės mechanizmas;

ar LRT iš prodiuserių ir iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas;

ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas;

kokios priežastys lemia mažą LRT programų klausos ar regos neįgaliesiems pritaikymo nuošimtį ir, įdentifikavus trūkumus, nustatyti atsakingus asmenis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darželinukų mamos pyksta: vaikai grįžta alkani, o kainos šoktelėjo be jokio įspėjimo (96)

Kone pusantro šimto eurų – tokią sumą marijampolietė mama pamatė atėjusi pasiimti įmokos...

Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems (28)

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per...

Kremliaus barterių sistema regionuose griūva? (1)

„Rusijos politinėje arenoje esama nerašyto susitarimo: Kremlius palaiko 85 šalies regionų...

Tragiškai žuvusios manekenės agentas Italijoje šokiruotas: tiesą apie jos mirtį žino visi, bet bijo sakyti garsiai (8)

Vos už keletos mėnesių sueis metai po modelio Dovilės Didžiunaitytės žūties, tačiau...

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (239)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (685)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Orai: šaltis po truputį įsigalės (10)

Savaitė, prasidėjusi šalčiu, nelepins ir toliau. Artimiausiomis dienomis žadama daugiau...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (60)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (52)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (38)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...