Kaip DELFI rašė trečiadienį, kaunietis negali patikėti, kad prieš dvejus metus tuomet 90-mečiui seneliui skolų išieškojimo bendrovė „Turtuvos grupė“ neribotam laikui suteikė 30 tūkst. Lt paskolą, pinigus išmokėjo grynais ir pusantrų metų nereikalavo nei pinigų, nei palūkanų.
„Manau, iš šios istorijos kiekvienam galima išmokti keletą rimtų pamokų. Pirma – paskolos sutartis stambesnėmis sumomis sudaryti tik per notarą, jokių raštelių ir abejotinų sutarčių, kaip reikalauja šiuo metu jau galiojantys įstatymai. Antra – nesiskolinkite iš nepažįstamų. Trečia – neskolinkite nepažįstamiems, nes visi tokie pasiskolinimai gresia teisminėmis problemomis“, – sako asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Ketvirtas K. Kupšio minimas principas – Lietuvos bankui tai turi būti rimtas signalas pažaboti tokią veiklą. Nors tai civiliniai santykiai ir Lietuvos bankas jų nekontroliuoja, K. Kupšio nuomone, 800 galvų turintis bankas turi galią sugalvoti taisykles ir jas versti vykdyti.
Pasak K. Kupšio, valdžia turi galvoti, ką daryti, kad tokie atvejai nesikartotų ateityje. Esą kaip pamažu žmonės išmoko atsispirti telefoniniams sukčiams, taip reikėtų siekti apsaugoti senus žmones bei jų paveldėtojus.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas nesiima spręsti, kas šioje situacijoje teisus – pirmiausia reikia sulaukti teisėsaugos tyrimo, pagelbėtų dokumentų ekspertizė. K. Kupšio nuomone, ši istorija tik prasideda. „Mane šokiravo aprašytas atvejis, nedrąsu sakyti tiesioginę nuomonę, kuri pusė teisi, bet reikalą turime spręsti. Mane ši istorija labai sukrėtė“, – dėstė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – bendravimą su seneliais. „Su vyresniaisiais reikia pašnekėti, ar nėra dalykų, apie kuriuos mirties atveju reikėtų žinoti. Tame nieko gėdingo, nepatogaus, nes mirtis laukia visų, jai galima ruoštis sąmoningai apie turtinius dalykus drąsiai kalbant su palikuonimis. Turbūt tokių pokalbių daugelyje giminių ir šeimų trūksta, vaikai nieko nežino apie tėvų ar senelių situaciją“, – kalbėjo K. Kupšys.
Priimi palikimą – paveldi ir skolas
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis aiškina, kad civilinės teisės požiūriu ši situacija yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota.
„Jei asmuo priėmė palikimą, vadinasi, priėmė ne tik jo turtą, bet ir skolinius įsipareigojimus. Įpėdiniui prieš pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo notaras išaiškina visas šio sprendimo pasekmes. Pareiškime būna net atskiras punktas, kuriuo įpėdinis prisiima atsakomybę už sprendimą. Jeigu įpėdinis palikimą priėmė kreipdamasis į notarą, tuomet už mirusiojo paliktas skolas atsakoma ne tik mirusiojo, bet ir visu savo turtu“, – sako M. Stračkaitis.
Pasak M. Stračkaičio, kai įpėdinis turi abejonių, ar mirusysis nepaliko didelių skolų, turtą galima paveldėti pagal apyrašą. Jeigu palikimas buvo priimtas pagal antstolių sudarytą turto apyrašą, tuomet įpėdinis už skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tokiu atveju, jei skola viršija paveldėto turto vertę, ji nebus iki galo grąžinta.
Privalomai notariškai tvirtinami vekseliai, kurių vertė didesnė kaip 3 tūkstančiai eurų, paskolos grynaisiais, kurių suma viršija 3 tūkstančius eurų, bei uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkstančio eurų.
Kuomet K. Rudoko senelis 2014 m. galimai paėmė 30 tūkst. litų paskolą, šio sandorio notariškai tvirtinti dar nereikėjo.
Išmoko pamoką, kuri aktuali ir kitiems
Tuo metu senelio palikimą priėmęs K. Rudokas sako su ta pačia mintimi besikeliantis ir begulantis.
Antradienį nuėjęs į parduotuvę, K. Rudokas negalėjo atsiskaityti mokėjimo kortele – joje trūko lėšų. Paaiškėjo, kad „Turtuvos grupės“ prašymu areštuota dalis jo sąskaitos. Pašnekovas džiaugiasi, kad neareštuoti pinigai, skirti mokėti paskolai. Tai jis laiko vieninteliu šviesiu dalyku visoje šioje istorijoje.
„Žmogų taip galima prispausti su plyta, kad nieko nebesinorės. Aš visuomenėje nesu silpniausias, turėjau kur kreiptis pagalbos, dabar pats pradėjau analizuoti įstatymus, tačiau ką daryti žmogui, kuris uždirba minimalų atlyginimą, kaip jam pasisamdyti advokatą? Gal ir kitiems žmonėms tai bus pamoka daugiau bendrauti su senukais“, – kalbėjo K. Rudokas.
Jo nuomone, ši istorija – pamoka, kad senelius reikia labiau saugoti. Juk, svarsto jis, kiek žmonių gatvėje pasirašytų kokius nors dokumentus, jei pasakytum, kad pasirašoma už pensijų pakėlimą. K. Rudokas aiškina, kad prieš pat mirtį ligoninėje senelis dar buvo sąmoningas ir apie jokią paskolą neminėjo.
„Tai aukštesnis lygis nei telefoniniai sukčiai. Noriu, kad viskas greičiau baigtųsi, negalima taip griauti valstybės iš vidaus, vieno žmogaus gyvenimo, jokie pinigai tokių dalykų neverti“, – sakė kaunietis.