„Su dideliu nerimu ir susirūpinimu stebime įvykius Tibete. Tai, kas vyksta šioje Kinijos Liaudies Respublikos neteisėtai okupuotoje, šalyje nepateisinama jokiais argumentais. Kinijos kariškiai šaudo į beginklę minią, žudo taikius protestų dalyvius“, - teigiama šeštadienį išplatintame Tibeto kultūros fondo pareiškime.
Anot jį pasirašiusio fondo vadovo Gintaro Dručkaus, tokiais veiksmais Kinijos vyriausybė paneigia savo deklaruojamą pagarbą demokratinėms vertybėms, laisvės ir demokratijos idealams.
„Šalis, kurioje brutaliausiais būdais trypiamos žmonių ir tautų teisės, žudomi taikūs demonstrantai, neverta organizuoti taikos ir brolybės principais grindžiamas Olimpines žaidynes“, - fondo vardu pažymėjo G. Dručkus.
Kartu visi geros valios žmonės, kuriems rūpi laisvė, taika ir teisingumas, prašomi paremti „taikų Tibeto tautos siekį laisvai realizuoti savo prigimtinę teisę į apsisprendimą, pasmerkti neteisėtus ir nusikalstamus Kinijos vyriausybės veiksmus Tibete“.
Seimas ir Vyriausybė raginami patvirtinti savo įsipareigojimą laisvei, demokratijai bei žmonių ir tautų teisėms ir oficialiai kreiptis į Kinijos vadovus dėl įvykių Tibete.
Kovo 26-osios vakarą fondas Vilniuje, kavinėje „Centro kolonos“, rengia susitikimą su Tibeto vienuole, politine kaline Ngawang Sangdrol. Vakare taip pat žadama rinkti paramą Tibetui.
1977 m. šio krašto sostinėje Lasoje gimusi moteris dabar gyvena Šveicarijoje. Kovotoja už gimtinės laisvę dėl viešos skanduotės „Laisvę Tibetui!“ buvo nuteista kalėti 23 m. Tačiau dėl tarptautinės bendruomenės ir žmogaus teisių aktyvistų spaudimo N. Sangrol buvo paleista praėjus beveik pusei šio laiko – 2002-ųjų rudenį.
G. Dručkus šeštadienį DELFI pripažino, kad surengti didesnį viešą renginį jų fondui pernelyg sunku.
E. Vareikis tikisi tikresnių derybų
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė. Jos pirmininkas Egidijus Vareikis kovo 10-ąją, kuri minima kaip Tibeto laisvės diena, iš parlamento tribūnos pasiūlė kolegoms prisiminti žmones, kuriems laisvė tebėra svajonė.
„Esu optimistas ir kalbą noriu pradėti skambiu žodžiu „viltis“, - kalbėjo jis. – Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Tibeto vadovybės emigracijoje derybų procesas, nors ir labai lėtai, vyksta. Pekino vyriausybės garbei reikia pasakyti, kad ji jau nebeatsisako ne tik pripažinti, kad problema egzistuoja, bet ir bandyti ją spręsti. (…) Kaip diplomatas derybų procesą galiu sveikinti, nors noriu, kad jis taptų greitesnis, tikresnis ir konkretesnis“.
Anot E. Vareikio, mūsų šalis, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Kinijos atžvilgiu laikosi vadinamosios „vienos Kinijos“ politikos. Šioje sudėtingoje politika esą yra daug erdvės ir Tibeto klausimų sprendimams, kurie gali būti padaryti nepažeidžiant nei Tibeto autonomijos idėjų, nei Kinijos Respublikos konstitucinės sandaros.
„Tibetiečių, Tibeto rėmėjų ir taikdarių, kaip ir mūsų, širdyse ir protuose nėra noro griauti pasirengimą Olimpinėms žaidynėms ar jas boikotuoti, - tikino parlamentaras. – Mūsų noras – pasiekti tai, kad žaidynės išties būtų ne tik sporto, bet ir žmogiškų santykių, žmogaus teisių triumfas, triumfas, kai Tibetas galėtų būti minimas ne kaip problema, bet kaip sprendimas. Ką gi reikia pasiekti? Norėtume, kad Kinijos valdžia, parodydama gerą valią, pakviestų į Olimpiados atidarymą ir Tibeto lyderius“.
E. Vareikis paragino Kinijos valdžią skubiai spręsti ekologines Tibeto problemas, demilitarizuoti regioną, suteikti tibetiečiams tokias pat teises, kaip ir kinams, peržiūrėti Tibeto regiono administracines ribas.
Protestai – didžiausi per 20 metų
Lasoje jau savaitę vyksta didžiausios per pastaruosius 20 m. vienuolių protesto akcijos prieš Pekino valdžią.
Tibeto pareigūnai suteikė laiko iki pirmadienio pasiduoti asmenims, surengusiems antikiniškus protestus, per kuriuos žuvo 10 žmonių. Ši akcija vadinama separatistų sąmokslu.
Policija protestuotojų grupuotes Tibeto sostinėje vaikė ašarinėmis dujomis. Valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad daugiausia aukų buvo verslininkai, kurie sudegė per gaisrus.
Iš tremties Indijoje Dalai Lama kreipėsi į Kiniją, prašydamas nenaudoti jėgos prieš demonstrantus, protestuojančius prieš 57 metus trunkantį Pekino valdymą.
Briuselyje susirinkę ES valstybių vadovai penktadienį paragino Kiniją santūriai elgtis Tibete. Apgailestavimą dėl įtampos regione pareiškė ir Jungtinės Valstijos.
Prieš 49 metus Tibete įvykusį sukilimą Kinija numalšino, o regioną inkorporavo į savo teritoriją. Jame vykdoma griežta „kultūrinė politika“, kuria siekiama sumenkinti vietos religijos ir kultūros vaidmenį. Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama yra priverstas gyventi tremtyje.