Klebono pyktį sukėlė Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus sprendimas pusės hektaro sklypą šalia Lapių klebonijos atiduoti privačiam asmeniui. Po šio sprendimo R. Skrinskas skundais užvertė ir žiniasklaidą, ir savivaldybę, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Žemės sklypas Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos išlaikymui dovanotas prieš 400 metų. „Į šį žemės sklypą nesigviešė patys godžiausi Lietuvos okupacinių režimų valdininkai, pradedant carinės Rusijos, Švedijos, Napoleono Prancūzijos, hitlerinės Vokietijos ir baigiant stalininės Sovietų Sąjungos, kuri paliko bent tą plotelį prie klebonijos, dėl kurio ir eina kalba“, - piktinasi R. Skrinskas.

Kas bažnyčios - tik po pastatais

Iki okupacijos bažnyčiai priklausęs pushektaris, dėl kurio pyksta klebonas, sovietų valdžios nacionalizuotas dar 1940 m. Minėtame žemės sklype anksčiau stovėjo dabar jau sudegusi mokykla. Pastačius naują mokyklą, savivaldybė šiek tiek sumažino mokyklos teritoriją. „Kai 2003 m. savivaldybė sumažino teritoriją, sunykusį sudegusį statinį pardavė kaip valstybės turtą. Prie mokyklos likęs gabaliukas žemės perėjo į valstybinį žemės fondą“, - DELFI aiškino Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas.

Vykdant žemės reformą laisvą žemę nuspręsta bendra tvarka pagal sudarytas eiles suteikti piliečiui. Vedėjo teigimu, savivaldybė, atiduodama žemę piliečiui, įstatymo nepažeidė, mat žemė, kurioje nėra pastatų, pagal įstatymus bažnyčiai negrąžinama.

„Bažnyčios noras buvo paimti kuo daugiau žemių, kad ir neužimtų statiniais. Bažnyčia norėjo, kad žemė, buvusi iki nacionalizavimo 1940 m., būtų primatuota prie klebonijos. Kiek žinau, bažnyčia visada reiškė nepasitenkinimą, tačiau mes vykdome tai, ką privalome“, - kalbėjo T. Tamošiūnas

Jis aiškina, kad formuojant sklypą klebonijos teritorijos riba nebuvo pažeista.

Klebonas svaidosi kaltinimais

R. Skrinskui žemė buvo reikalinga klebonijos statybai. Anot jo, dabartinė klebonija esanti labai sena - čia išpuvusios sienų lentos, nebesilaiko stogo danga. „Remontuoti seną, begriūvančią, be kanalizacijos, vandentiekio ir kitų komunikacijų kleboniją nėra nei techniškai, nei finansiškai prasminga. O statyti naują toje pačioje vietoje, žemiausiame nuokalnės taške, techniškai įmanoma, bet ekonomiškai parapijai būtų nepakeliama našta, nes statybos kaina išaugtų trigubai. Be to, liktų pavojus sugriūti“, - įsitikinęs klebonas.

Jo nuomone, naują kleboniją reikia statyti ne nuokalnėje, bet lygioje vietoje šlaito viršuje, kiek aukščiau dabartinės vietos. „Tai pats optimaliausias, net vaikui suprantamas sprendimas. Buvo parašyta daugybė pareiškimų su šimtais parašų, buvo daugybė komisijų, kurios pritarė tokiam sprendimui ir pagaliau buvo pažadėta 0,5 hektaro sklypelį, kuris keturis amžius priklausė bažnyčiai, šventovei palikti ir toliau. Tačiau atsitiktinai sužinojome, kad spalio 8 d. šis sklypas jau „prichvatizuotas“, - piktinasi klebonas.

„Be jokių ribų derinimo, be kaimynų sutikimo, slaptai, net seniūnui nieko nežinant daroma šventvagystė. Didžiausia blogybė yra ta, kad greit sugriuvus senai klebonijai, visas Lapių miestelis neteks parapijos namų, kuriuose galėtų gyventi kunigas, vykti parapijos veikla. Valdžia gal ir suteiks kokį sklypelį parapijos ribų pakraštyje, už Didžiųjų Lapių ar prie Jonavos r. sienos naujiems parapijos namams statyti. Bet juk taip net okupantai nesityčiojo!“, - kalbėjo R. Skrinskas.

„Valdininkai, žemgrobiai, - nebijau taip sakyti – atima ligoniams, senukams, neįgaliems žmonėms galimybę ateiti pas kunigą. Nes kunigas iš Kauno, kuris gyventų tokioje senoje sugriuvusioje klebonijoje, čia neprivažinės. Ratuoti valdininkai minėtus žmones apiplėšė“, - emocingai aiškino Dievo tarnas.

Seniūnas: klebonas kiršina liaudį

Tačiau klebono nepalaiko ir Lapių seniūnas Rimantas Stankus. „Jis moka rašyti (raštus – DELFI). Apskritis atsiuntusi atsakymą, kad klebonas nesutiko pasirašyti geodezinių matavimų planų, tad viskas taip ir liko. Jis manė, kad jei pasirašys, pripažins iš bažnyčios komunistus teisėtai atėmus žemes. Jam pasirašyti neleido garbė. Dabar jis kiršina liaudį, bet pats nieko nedaro“, - situaciją komentavo R. Stankus.

Pasak R. Stankaus, per 5 metus klebonas nesugebėjo nei susitvarkyti klebonijos, nei atlikti geodezinių matavimų bei įteisinti žemės. Seniūnas nemano, kad minėta žemė bendruomenei buvo svarbi, mat prie senosios klebonijos taip pat yra 50 arų sklypas, kuriame ir galima statyti naują kleboniją.

Tyrimą dėl žemės perdavimo pagal klebono pateiktą skundą tiria STT.