Lieja tulžį

Smulkieji verslininkai lieja tulžį dėl praėjusią savaitę pristatytos mokesčių reformos.

„Aš ateinu į darbovietę ir man yra surašytas reglamentas, ką aš turiu padaryti. Visą kitą verslininkas man turi parūpinti: pieštuką, kėdę ir panašiai. Už nieką neatsakau ir17 valandą aš einu namo. Viskas.

Ir dabar sulyginti mokesčius, užkrauti, kai aš viską pats darau, už viską atsakau, už viską juk nešu atsakomybę“, – LNK žinioms sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas Eduardas Šablinskas.

Pastarieji nesupranta, kaip darbo santykius galima prilyginti su individualia veikla.

„Tai gali tik klerkas, kuris niekada nebuvo susidūręs su tokiu sunkiu darbu, nėra jo dirbęs“, – kalbėjo Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas E. Šablinskas.

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, jog tai yra bandymas „obuolį lyginti su arbūzu“.

„Ir sakyti, kad arbūzą reikia apipjaustyti. Tai yra neįmanoma“, – teigė ji.

Smulkiųjų verslininkų asociacija peikia ir Finansų ministerijos siūlomą metinę 20 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus jie privalėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir mokėti didesnius mokesčius. Anot jų, tokia riba yra gerokai per žema.

„Jie, turbūt, kad ir turi diplomus, bet nesusigaudo sąvokose. Tada reikia paimti lietuvių kalbos žodyną ir pasižiūrėti, ką reiškia apyvarta, ką reiškia pajamos, o ką – pelnas. Daug kur ten yra sumaišyta“, – pabrėžė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas.

Nors ekonomistai mokesčių reformą linkę vertinti teigiamai, o finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžia, kad mokesčiai vidurinei klasei nedidės, tačiau Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė skaičiuoja, kad bus atvirkščiai.

„Virš 3 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantis žmogus yra normalus vidutinės klasės atstovas. Ir jam tas mokesčių padidinimas reikštų, kad jis renkasi, jis nėra milijonierius“, – kalbėjo ji.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas E. Šablinskas dar pridūrė, jog seniai siūlyta notarus, advokatus, odontologus, kurie dirba pagal individualią veiklą, reikėtų atskirti.

O pasirinkimai dirbančiam pagal individualios veiklos pažymėjimą esą du: arba trauktis į šešėlį, arba tuos mokesčius susimokėti.

„Tada jis vėl turės spręsti dėl savęs: arba didinu kainas, arba jas palieka tokias, kokios yra. Jeigu palieka, vadinasi, pabloginu savo gerbūvį, gyvenimo kokybę“, – teigė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Be kitų pokyčių besiverčiantiems individualia veikla siūloma didinti ir Sodros mokesčius: palaipsniui gauti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mažinti sąnaudoms skirtą dalį nuo 30 iki 20 procentų.

„Trys ketvirtadaliai – apie 75 procentus individualia veikla besiverčiančių asmenų situacija iš esmės nesikeistų“, – pristatydama reformą sakė finansų ministrė G. Skaistė.

„Dabar mes turime tokį teisės aktą, už kurį balsuos Seimas, nežinodami, kokia bus infliacija 2026 metais ir ką tai palies. Dėl to Finansų ministerijos teiginys, kad tai palies ketvirtadalį visiška nesąmonė“, – Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė.

Koalicijos partneriai turi abejonių

Tačiau panašu, kad tokiai reformai, kokią pasiūlė Finansų ministerija, nelinkę pritarti net koalicijos partneriai.

„Dėl individualios veiklos apmokestinimo didžiausi klausimai kyla“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Na, o Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas tikino, jog reformai turi daug skirtingų pastabų ir pasiūlymų.

„Nes ta reforma susideda iš daugelio dalykų. Ir tikrai kai kurie klausimai dėl individualios veiklos apmokestinimo, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris mano supratimu yra iš viso tuščiaviduris ir nelabai ką keistų, neturi daug šansų būti priimami Seime“, – kalbėjo V. Mitalas.

O dalis opozicijos yra įsitikinusi, kad to net negalėtų vadinti mokesčiu reforma. Taip kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Mes tai vadintume mokesčių padidinimu“, – kalbėjo jis

O Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, jog atskirais fragmentais pratęsiami jau galiojanti tvarka, arba tiesiog keičiami tarifai.

„Plačios diskusijos frakcijoje nebuvo ir mes tikrai svarstysime, nes nėra ir įstatymo. Yra gairės“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas.

Vieninteliai socdemai neslepia, kad pasiūlyta reforma iš esmės yra patenkinti.

„Taip, pati ministrė pripažįsta, kad ten yra daug socialdemokratinių pasiūlymų“, – teigė A. Sysas.

Vis dėlto, kompromisų vis tiek teks ieškoti, ypač dėl NT mokesčio.

„Tai dabar išplečiame bazė, skaidomi objektai atskirai. Ir apmokestinami tie žmonės, kurių dauguma šiandien ir taip virvę ant kaklo gali mautis pagal palūkanų didėjimą“, – savo poziciją dėstė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen taip pat teigė, jog NT mokestis yra susijęs su RRF lėšomis.

„Čia yra vienas iš tų dalykų, dėl kurių reikės rasti sprendimą anksčiau, ar vėliau“, – sakė ji.

Mokesčių reforma įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anksčiau kalbėjęs apie užmojį naikinti vadinamąjį gyvulių ūkį, dabar šią sąvoka vartoja atsargiau. Jis ją pavadino nebloga, bet taisytina.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: