aA
Jei susirgsite vėžiu arba susilaužysite koją ant slidaus šaligatvio – valstybės socialinė sistema jums padės: pavyzdžiui, skirs maksimaliai 300 eurų vienkartinę pašalpą. Ir tik tuomet, jeigu trijų asmenų šeima iš viso uždirba ne daugiau nei 1000 eurų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Su tokia socialinės apsaugos sistema susidūrusi jauna moteris Dovilė pasakoja, jog iki rimtų sveikatos sutrikimų jos mama daugiau negu 10 metų dirbo buhaltere ir gavo vidutinio dydžio pajamas, rašoma prenešime žiniasklaidai. Prieš daugiau nei pusmetį jos 50-metė mama pradėjo jausti stiprius skausmus dešinėje rankoje, galiausiai buvo sunku ją ir valdyti. Atlikta operacija, reabilitacinės procedūros, po kurių moters sveikata šiek tiek pagerėjo, tačiau iki šiol ji dar negali grįžti į darbą, vadinasi, gaunamos ir kur kas mažesnės mėnesinės pajamos, o išlaidos tokio pačios ir net didesnės.

Kokią pagalbą gali suteikti valstybė?

„Tikėjomės, jog atlikus operaciją, situacija pagerės ir po kelių mėnesių mama galės grįžti į darbą. Tačiau dabar jau daugiau negu pusmetį ji negali dirbti, nes vis dar jaučia stiprius rankos skausmus, sunku atlikti ir namų apyvokos darbus. Gaunamų mamos „sodrinių“ pinigų vos vaistams užtenka įsigyti, o dar prisideda ir kelionių pas gydytojus išlaidos, komunaliniai mokesčiai, maistas.

Tai gerai, jog mamai galime padėti mes – tėtis, brolis ir aš. Tačiau neįsivaizduoju, ką reikėtų žmogui daryti tokiu atveju, jeigu jis gyventų vienas arba artimieji neturėtų galimybių padėti finansiškai. Kreiptis į savivaldybę ir prašyti pašalpos? Mama neturėtų tam sveikatos, beje, tai pareikalautų daug laiko ir nervų dėl egzistuojančios biurokratijos ir dar yra klausimas, ar būtų įmanoma sulaukti finansinės pagalbos“, – pasakoja sergančios mamos dukra.

Dėl ligos netekus pajamų – balansavimas ties skurdo riba
© Shutterstock

Šiuo metu ligos išmoka Lietuvoje sudaro apie 60 proc. anksčiau asmens gautų pajamų – pirmas dvi dienas apmoka darbdavys, vėliau pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Taip pat įmanoma kreiptis į savivaldybę, kurioje asmuo yra registruotas, ir prašyti kompensacijos už šildymą, suvartotą vandenį. Tuomet savivaldybė išanalizuoja esamą situaciją ir priima sprendimą, ar yra poreikis suteikti tokio pobūdžio socialinę paramą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei 120 tūkst. žmonių suteiktos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos. Vadinasi kas 23 Lietuvos piliečiui prireikė tokio pobūdžio pagalbos.

Taip pat savivaldybės suteikia vienkartines išmokas, pavyzdžiui, kai sergama sunkia liga, patiriama trauma – tokio pobūdžio pašalpų skyrimo taisykles ir dydžius kiekviena savivaldybė nustato individualiai. Pavyzdžiui, šiuo metu Panevėžio savivaldybėje sunkia liga sergantis ar po traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo metu, žmogus gali gauti vienkartinę pašalpą, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi į savivaldybę neviršija 366 eurų.

Gydymosi išlaidoms kompensuoti sunkios ligos atveju Šiaulių miesto savivaldybės gyventojas tokią pašalpą gali gauti, kai jo asmeninės arba bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 244 eurų. Na, o Marijampolės savivaldybėje vienkartinė išmoka suteikiama susirgus onkologine liga (aktyvaus gydymo stadijos metu), jeigu pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 427 eurų, šios socialinės paramos dydis gali siekti iki 300 eurų.

Dėl ligos netekus pajamų – balansavimas ties skurdo riba
© DELFI / Karolina Pansevič


Finansiniu saugumu turime pasirūpinti patys

„Žmonės gauna vidutinio dydžio ar didesnes pajamas, yra darbingi, sveiki. Tačiau netikėtai juos užklumpa kritinės ligos arba patiriamos traumos ir jie nebegali dirbti, vadinasi, nebeturi ir pagrindinio finansų šaltinio. Tuomet reikia ne tik toliau mokėti mokesčius, apsirūpinti maistu, bet ir įsigyti vaistų ar kitų reikalingų dalykų. Nei vienas nesame apsaugotas nuo tokių atvejų, todėl labai svarbu rūpintis savo ir artimųjų finansiniu saugumu“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, kiekvienas asmeniškai renkasi patogiausią taupymo būdą – tai gali būti taupymas asmeninėje banko sąskaitoje, gyvybės draudimas, nekilnojamojo turto įsigijimas, įvairios investicijos ar kt. Norėdami pasirūpinti savo finansine ateitimi taupymui turėtume skirti mažiausiai 10 proc. savo gaunamų pajamų.

Renkantis gyvybės draudimą, savo finansinį saugumą galima garantuoti dviem būdais: per rizikų draudimą, kai išmokos išmokamos atsitikus nelaimei arba per taupymą, kai, prireikus, apsidraudęs asmuo gali dalį arba visą sukauptą sumą panaudoti savo poreikiams. Jeigu šios lėšos nepanaudojamos nelaimės atveju, jos, pavyzdžiui, lieka pensinėms reikmėms.

Lietuvos banko duomenimis, per 2018-uosius metus net 22,4 tūkst. žmonių gavo gyvybės draudimo išmokas įvairių nelaimių atvejais. Vidutinė išmoka asmeniui siekė apie 660 eurų, iš viso per praėjusios metu išmokėta 14,7 mln. eurų. 2017-aisiais išmokos žaloms padengti buvo išmokėtos 21 tūkst. žmonių, vidutinė išmoka asmeniui siekė apie 630 eurus. 2018-aisiais vidutinės išmokos dydis žaloms dengti augo 3,6 proc.

Dėl ligos netekus pajamų – balansavimas ties skurdo riba
© Shutterstock nuotr.

Pasak A. Bakšinsko, draudžiantis gyvybės draudimu galima apsidrausti nuo įvairių nelaimių – nuo sunkių traumų, kritinių ligų, darbingumo praradimo dėl nelaimės, neįgalumo ir kt. Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, nelaimės atveju draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

Žmonės vis labiau rūpinasi savo ateitimi

Lietuvos banko duomenys rodo, jog auga apsidraudžiančiųjų nuo įvairių nelaimių (kai susergama kritine liga, patiriama sunki trauma, tampama neįgaliu dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos arba dėl šių priežasčių netekama darbingumo) skaičius – praėjusiais metais šio gyvybės draudimo pasirašytos įmokos augo 7 proc. ir pasiekė 31 mln. eurų. O visų pasirašytų įmokų dydis pasiekė beveik 250 mln. eurų – tai 20 mln. daugiau negu 2017-aisiais. Tai rodo, jog žmonės aktyviau rūpinasi savo ateitimi – pasiruošia ir „juodai dienai“, ir taupo pensijai.

„Kai esame pasiruošę „juodai dienai“, gyvename ramiau, nes žinome, jog įvykus nelaimei, nereikės sukti galvos dėl lėšų ir bus bent šiek tiek mažiau streso. Savimi ir savo šeima galintys pasirūpinti žmonės jaučiasi geriau, tuo pačiu tai naudinga ir valstybei, siekiančiai kurti laimingą ir finansiškai stabilią visuomenę. Taip pat mažėja valstybės finansinė našta, nes reikia mokėti mažiau pašalpų“, – teigia A. Bakšinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.6250

Top naujienos

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2545)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Kas laimėjo EP rinkimus: aiškėja ir reitingavimo rezultatai (80)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (7)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Orai: šiluma nelepins ir lis iki ketvirtadienio

Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems ciklonai, tad vyraus debesuoti ir drėgni, tarpais vėjuoti...

Į politiką žengiantis Šarūnas Marčiulionis: manau, kad bus sunku (4)

Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinės Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (93)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Nausėdos pergalės kalba Daukanto aikštėje: nuo šiol tikrai bus kitaip (107)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda miniai susirinkusių Daukanto aikštėje dėkojo už jam...

Pasibaigus prezidento rinkimams žinomi žmonės įžvelgė daugiau įdomių aspektų: tapo liūdna dėl dalies Lietuvos

Sekmadienį Lietuvoje pasibaigus prezidento rinkimams ir Gitanui Nausėdai tapus naujuoju šalies...

Jau po vidurnakčio – itin nekalbus Karbauskis: neturiu dėl ko aiškintis su Skverneliu (11)

Jau po vidurnakčio Ramūnas Karbauskis prabilo apie Gitano Nausėdos pergalę Prezidento...

Suomijos ledo ritulininkai patiesė kanadiečius bei tapo pasaulio čempionais (30)

Slovakijoje finišavusiame pasaulio ledo ritulio čempionate triumfavo Suomijos rinktinė. Sekmadienį...