Planui didinti baudas jau anksčiau pritarė Vyriausybė, o trečiadienį už jį balsavo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Šiuo metu už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą, muziką ar kitokį triukšmą naktimis gresia bauda nuo 20 iki 80 eurų.
Siūlomais įstatymo pakeitimais žmonės būtų baudžiami nuo 80 iki 300 eurų baudomis. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 300 iki 500 eurų.
Be to, nuo šiol atsakomybė grėstų ne tik patiems triukšmadariams, tačiau ir verslininkams, iš kurių patalpų sklinda triukšmas. Baudos jiems – nuo 300 iki 500 eurų, o už pakartotinį pažeidimą nuo 500 iki 700 eurų.
Projekto aiškinamajame rašte kaip pavyzdys nurodoma Palangos Basanavičiaus gatvė, ten pernai registruotas 401 pranešimas dėl triukšmo, išrašyta 131 bauda.
„Praktika rodo, kad dabar skiriama pusė minimalios baudos, 10 eurų. Tai tiesiog pasityčiojamas iš policijos darbo, nes pareigūnų sąnaudos, nuvykimas, gaištamas laikas, atitraukimas nuo kitų pažeidimų prevencijos, kainuoja žymiai brangiau“, – TTK posėdyje kalbėjo projekto rengėjas konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Jis akcentavo, kad dabartinės baudos visiškai neatgraso nuo triukšmo. Štai Palangos verslininkai sugalvoję tokią gudrybę: kadangi atsakomybė taikoma tik fiziniams asmenims, kiekvieną kartą atvykus policijai prisiimti kaltės siunčiamas vis kitas kavinės ar baro darbuotojas, taip pareigūnai priversti nuolat išrašinėti 10 eurų baudas.
Neslėpė pasipiktinimo
Vienintelis TTK posėdyje prieš baudų didinimą balsavęs Tomas Vytautas Raskevičius neslėpė pasipiktinimo.
„Sprendžiant konkrečios gatvės, konkrečios lokacijos problemas, visiškai nevertinama, kokį poveikį siūlomas reguliavimas padarys visai naktinės ekonomikos ekosistemai, kuri yra labai svarbi. Ji labai svarbi kultūrinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo dalis.
Visos šitos diskusijos komitete ir klausymu metu apie juridinio asmens vadovui taikomas sankcijas turės labai praktinės įtakos vystyti šitą verslą. Puikiai žinome, kad pakartotinės administracinės sankcijos už triukšmo lygio viršijimą yra pretekstas ir motyvas savivaldybės tarybai atimti konkretaus verslo, pavyzdžiui, leidimą prekiauti alkoholiu.
Man atrodo, kad šiuo įstatymo reguliavimo siekiame ne tik nederinti skirtingų verslo subjektų, gyventojų, bendruomenių lūkesčius ir interesus, bet šitas įstatymo projektas nukreiptas prieš verslininkus, naktinės ekonomikos dalyvius, siekiant riboti jų ekonomines laisves. Man atrodo, šitas reguliavimas kaip tik sukurs daugiau problemų, daugiau skundų, daugiau konfliktinių situacijų“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis reiškė ir apmaudą, kad projektą palaiko konservatoriai, nors jų sostinėje išrinktas meras Valdas Benkunskas žadėjo skirti didesnį dėmesį naktiniam miesto gyvenimui.
„Prieštarauju draudimų politikai“, – pasisakė parlamentaras.
Verslininkai vardina grėsmes
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas sakė suprantantis, kad reikia priemonių, kaip tramdyti pakartotinius pažeidėjus ir neprieštarautų baudų didinimui piktybiniams triukšmadariams.
„Bet baiminamės, kad priemonės orientuotos spręsti vieną problemą, vienoje vietoje, tokius klausimus galima spręsti savivaldos lygmeniu“, – pastebėjo jis.
Pasak verslininkų atstovo, jei būtų priimti siūlomi pakeitimai, barų, klubų ar restoranų atstovai būtų itin griežtai baudžiami net tada, kai rėkauja klientai.
„Jeigu kažkas garsiai kalba lauko terasoje, tai atsakomybė krenta terasos valdytojui, barui“, – stebėjosi jis.
Tiesa, pastebėjimui, kad nacionaliniai pakeitimai priimami tik dėl Basanavičiaus gatvės problemos prieštaravo Agnė Širinskienė.
„Klausimai dėl triukšmo lygio aktualūs ir Vilniaus Senamiesčio gyventojams, kurie susiduria su įvairiose įstaigose keliamu triukšmu“, – oponavo ji.
Naktinės kultūros įstaigas atstovaujančios „Nakta“ valdybos pirmininkas Markas Adomas Haroldas kaip pagrindinę problemą įvardino tai, kad šiuo įstatymo projektu muzikantai prilyginami chuliganams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte palyginimui pateikiamos kelios šalys. Nurodoma, kad, pavyzdžiui, Estijoje baudos siekia iki 400 eurų arba gresia net areštas, o Latvijoje gresia bauda nuo 70 iki 500 eurų. Tačiau čia lyginamos ne baudos už triukšmą, o baudos už viešosios tvarkos pažeidimą, kitaip sakant, nedidelį chuliganizmą.
„Man, kaip muzikantų atstovui, nepatinka, kad straipsnis dabar muzikantus sulygina su chuliganais“, – piktinosi jis.
Tiesa, Lietuvoje už smulkų chuliganizmą numatyta bausmė ANK 481 str., ji siekia nuo 30 iki 400 eurų.
M. A. Haroldas taip pat pastebėjo, kad dėl pakeitimų labiausiai nukentėtų muzikos klubai.
„Įspėju, jei įgyvendinsit šį įstatymo projektą, yra didesnė grėsmė, kad ateis kaimynas, nupirks butą prie jau 10 metų veikiančios įstaigos ir iškart teiks skundus. Policija privalo reaguoti, o taryba galės balsuoti ir apriboti įmonės veiklą. Tai yra neproporcinga ir pavojinga“, – kalbėjo jis.
Naktinio verslo atstovo teigimu, užsienyje problema sprendžiama ne baudomis, o pagalba, pavyzdžiui, klubams skiriamos kompensacijos įsirengti geresnę garso izoliaciją, tą yra žadėjęs daryti ir naujasis Vilniaus meras.
