„Tai visiškai teisiškai nepagrįstas, politiškai ir ideologiškai motyvuotas sprendimas. Visiškai menko kultūros supratimo, žemo lygio, per juodai baltą prizmę istorijos supratimo ir akivaizdžiai labai nekultūringos visuomenės ženklas“, – sprendimą kritikavo V. Andriukaitis.
„Akivaizdu, kad tie, kurie priiminėja sprendimus, turi menkas istorines žinias ir visiškai nesuvokia, kokie žmonės prie ko prisidėjo. P. Cvirkos paminklas tikrai buvo pastatytas jam kaip rašytojui, o ne kaip propagandistui arba nusikaltėliui“, – pridūrė V. Andriukaitis.
Kaip teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, sprendimas nukelti paminklą buvo priimtas atsižvelgiant ne į P. Cvirkos literatūrinį talentą, tačiau politinį vaidmenį – kolaboravimą su sovietų valdžia ir suteiktą pagalbą vykdant kitų to meto rašytojų represijas. V. Andriukaitis tokius žodžius laiko tik pasiteisinimu.
„Visiškai tuščia scholastika, nesusigaudymas ir mėginimas pasiteisinti. Tai parodo tik jo išprusimo lygį. Gaila, kad Vilniaus liberalai negali dar ir nugriauti stalinizmo laikotarpiu pastatytų tarybinių pastatų. Norint desovietizuoti Vilnių, galima nugriauti Mokslininkų rūmus, stalininį pastatą – Užsienio reikalų ministeriją, tai – daina be galo. Galima viską darkyti ir statyti stiklinius, naujus modernius monstrus manant, kad tai yra vienintelis Vilniaus stilius“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
V. Andriukaičiui antrino ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Jeigu tu nesugebi kažko kurti mieste, tik medžius sodinti ant asfalto, tai tu pradedi kariauti su paminklais. Toks yra mano vertinimas“, – penktadienį „Žinių radijui" sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, penktadienį sostinės skvere neliks P. Cvirkos paminklo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pabrėžė, kad rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.“
„Turime Vilniuje pastatytą pagarbos ženklą politiniam veikėjui, po ilgų diskusijų taryba dar rudenį priėmė sprendimą, kad paminklas turi būti perkeltas, perduotas Nacionaliniam muziejui ir erdvė turi būti atlaisvinta nuo sovietinio krūvio“, – dar ketvirtadienį kalbėjo V. Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtoje rezoliucijoje ir pagal ją parengtame tarybos sprendime nurodoma, kad P. Cvirkos paminklas taps valstybės nuosavybe. Paminklą kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis perimti ketina Lietuvos nacionalinis muziejus.
Nors kol kas konkrečių planų, kaip skveras atrodys ateityje, nėra, V. Benkunskas patikino, kad jį tikrai ketinama rekonstruoti.
„Kol kas skveras liks toks, koks yra, o mes galvojame skelbti kūrybines dirbtuves, siekiant susirinkti idėjas, kokios gali būti skvero pertvarkymo perspektyvos. Taip pat turime Kultūros paveldo departamento sprendimus dėl kai kurių detalių išsaugojimo, tai irgi sprendžia skvero rekonstrukcijos aspektus. Greitų sprendimų nebus, diskutuosime su visuomene ir tikrai galime paneigti mitus ir nuogąstavimus, kad skveras kaip buvo, taip ir išliks rekreacine viešąja erdve“, – sakė V. Benkunskas.
