Norėdama turėtas skolas padengti, Gražina užstatė net būstą, tačiau palūkanos buvo didesnės, nei tikėjosi, prasidėjo šildymo sezonas, tad sesele dirbanti moteris viena nebepajėgi išsilaikyti – ji prašo supratimo ir kreipiasi pagalbos.
Elgiasi kaip 3-4 metų vaikas, bet dirbti gali?
„Problema kilo, kai mano dukrai suėjo 18 metų. Sulaukus pilnametystės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) pateikiami dokumentai ir įvertinamas jau darbingumo, o ne neįgalumo lygis. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre praėjome psichologines, psichiatrines patikras ir man, jos mamai, pasiūlė pasirašyti arba nepasirašyti sutikimą dalyvauti NDNT komisijoje. Kadangi man viskas buvo aišku – mergaitės stovis nepasikeitė, kokia buvo, tokia ir liko po gimtadienio, jokių kiaulysčių aš visiškai nesitikėjau. Pasirašiau, kad mes nedalyvausime – ko ten eilinį kartą ją tampyti, jei ir taip viskas aišku“, – savo istoriją ėmė pasakoti Gražina.
Kad padarė klaidą, ji tikino supratusi jau tuomet, kai namus pasiekė laiškas iš NDNT, kuriame buvo toks įrašas: „Asmuo – 30 proc. darbingas“.
„Šalia buvo ir lydraštis, kuriame aprašyta, kokiomis sąlygomis toks žmogus gali dirbti. Nurodyta, kad dukra gali dirbti ir aukštyje, ir net su kenksmingomis medžiagomis. Žodžiu, skaitydama tą raštą aš tiesiog pakraupau, nes mano mano mergaitė nei skaito, nei rašo. Į ją pažiūrėjus iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kad kažkas yra ne taip, nes išvaizdai liga nepakenkė, ji vaikšto, bet pradėjęs bendrauti iš karto matai prieš save 3-4 metų vaiką. Toks lygis yra“, – tikino pašnekovė.
Tėčiams nereikalingi, vaikus išlaiko iš 500 eurų
Gražinos dukrai buvo diagnozuotas cerebrinis vaikų paralyžius, ilgainiui liko liekamieji reiškiniai – spastinė diplegija (epilepsija, galvos smegenų vandenė, sutrikusi kalba, sutrikusi psichikos raida, sutrikusi rega ir pan.), problemų yra dėl lygsvaros, jai pinasi kojos, nustatytas protinis atsilikimas.
„Dirbta su ja buvo nepaprastai daug, net aukštąjį mokslą paaukojau, bet nieko doro iš to nesigavo“, – pripažino pašnekovė.
Jos sūnus – vyresnis už seserį, turi Dauno sindromą. Didžiąją laiko dalį jis gyvena Vilties namų pensionate.
„Kai jis serga, slaugau namuose. Grįžta ir per atostogas, šventes“, – pasakojo Gražina.
Vaikų tėčiai – skirtingi, nė vienas vyrų atžalomis nesirūpina, tad šeimą moteris išlaiko iš savo pačios atlyginimo. Dirbdama medicinos sesele ji per mėnesį uždirba maždaug 500 eurų.
Tiesą įrodinėjo 1,5 metų, o lėšų negavo jokių
„Kai sulaukiau tokio dukros įvertinimo, pirma reakcija – šokas. Nesąmonė, pagalvojau, taip nėra. Iš naujo pradėjome žygius pas gydytojus, kreipiausi į savo apylinkės gydytoją. Prasidėjo vizitai pas visiškai visus specialistus, teismo ekspertus, psichikos žinovus. Galiausiai, atsižvelgęs į visus surinktus dokumentus, teismas pripažino, kad mano dukra netgi yra neveiksni, buvau paskirta jos globėja“, – sakė Gražina.
Tačiau tam teko sugaišti pusantrų metų. Visu tuo metu metu mergaitei nemokėta neįgalumo pensija.
„Mano dukra tuo metu negavo jokių pinigų, kadangi, jei žmogus yra 18-metis, jau sulaukęs pilnametystės, 30 proc. įvertintas, jis turėtų banke atsidaryti sąskaitą ir pinigai keliautų tiesiai ten. Mūsų atveju tai buvo neįmanoma, priminsiu, dukra neskaito, nerašo, kai 16-os gavo asmens tapatybės kortelę, jos net parašo ten nėra. Bankai su mumis nekalba“, – nurodė Gražina.
Iki sulaukiant pilnametystės pinigai šeimą pasiekdavo per jos, mergaitės mamos, sąskaitą, tačiau po 18-o gimtadienio turi būti iš naujo nustatomas neveiksnaus asmens globėjas.
„O globėjo nepaskirs tol, kol teismas nepripažins, kad tas žmogus yra vertas turėti globėją, mūsų atveju – yra neveiksnus. Taip vienas už kito visi nurodymai ir kabinosi, todėl pusantrų metų turėjome išgyventi tik iš mano vienos atlyginimo“, – dėstė pašnekovė.
Ėmė skolintis
Kadangi tai buvo labai sunku, o šviesą tunelio gale Gražina matė, žinojo, kad bus teisi, ji visiškai nedvejodama pradėjo skolintis – iš pradžių iš draugų, kolegų, vėliau susigundė ir greitaisiais kreditais. Moteris netikėjo, kad teisybės paieškos tiek užtruks.
„Žinodama, kad įvyks vaikų pinigėlių grąžinimas, dabar negauname, o už metus tikrai atiduos, ramiai skolinausi. Net didžiavausi savimi, kaip gerai tvarkausi, viską laiku. Iš pradžių skolinausi iš draugų – bet negali 10 kartų iš to paties skolintis, gėda, visa kita. Pradėjau žaisti su greitaisiais kreditais. Ilgą laiką, gal 2-3 metus, viskas tikrai buvo labai gerai, atsiskaitydavau laiku, viskam užtekdavo, kol palūkanos išaugo ir pradėjau atidėti mokėjimus – vieną mėnesį sumokėdavau mažesnę sumą už atidėjimą... Bet galiausiai juk vis tiek turėsi padengti... Tada prasidėjo blogi dalykai“, – pripažino Gražina.
Norėdama sumokėti vienam kreditoriui, ji kreipėsi į kitą. Sutapo taip, kad buvo žiema, butą imta šildyti, išaugo mokestis už komunalines paslaugas.
„Arba sumokėti visiems kreditoriams, arba už šildymą. Jei nesumoki už šildymą, tada skolingas ten... Viskas, supratau, kad patekau į užburtą ratą“, – atviravo pašnekovė.
Norėdama padengti įsiskolinimus užstatė butą, tačiau ėmė bristi į naujas skolas
Neberasdama kitos išeities, ji užstatė butą. Tą dieną ji su visais atsiskaitė, tačiau procentai už palūkanas – pusė gaunamos algos.
„Nuo 2000-ųjų taip ir kankinuosi. Arba moku už šildymą, bet tada nebelieka kitiems komunaliniams mokesčiams, nes nebėra iš ko, arba kreditoriams. Sumoku už internetą, automobilį – senas jis, 1999-ųjų, genda nuolat, o be automobilio – kaip be rankų, tada su taksi turiu važinėti, jei kokie vaikų reikalai. Laike esu visiškai apribota – darbas, namai. Dirbti antro darbo negaliu, nes ir iš pirmojo kuo greičiau skubu, po valandos dukrą parveža iš centro, kurį lanko. Dar jei kokie reikalai susikaupia, kuriuos per tą valandą reikia atlikti, su visuomeniniu transportu – na, niekaip“, – kaip gyvena šiuo metu, atskleidė Gražina.
Jos teigimu, nė viena greitųjų kreditų bendrovė iki šiol nebuvo dėl jos kreipusis į antstolius ar į teismą, iki to ji tiesiog neleisdavo sau prieiti.
„Tačiau kas dabar bus, nežinau. Iš tikrųjų, labai liūdna, kadangi mane pasivijo įsiskolinimas „Vilniaus energijai“ ir daugiabučių savininkų bendrijos kontorai. Spalį ir lapkritį jau gavau tik po pusę algos, mokėta vienam antstoliui, už gruodį, sausį atskaičiuos kitam. Mano skola, sakyčiau, juokinga, 180 eurų, bet po antstolių išaugo iki 445 eurų“, – pasakojo ji.
Iš dukros neįgalumo pensijos, siekiančios apie 300 eurų, ji ėmė mokėti procentus už buto įkeitimą – apie 200 eurų kas mėnesį.
Liko 3 įsiskolinimai kreditoriams
Gražinos teigimu, neseniai 100 eurų teko pasiskolinti iš bendradarbės – tie pinigai šį mėnesį buvo skirti maistui ir kurui.
„Jokio mokesčio daugiau negaliu mokėti, kreditų negaliu nemokėti, kol kas tik susirašinėju. Šiuo metu mane dar pakenčia, nors jau vėluoju. Turiu įsiskolinimus už 3 kreditus, nėra jie labai dideli, bet negaliu jiems sumokėti. Netinka, kad mokėčiau po 5-10 eurų, turi savo tvarką ir pasiūlė tik tokius variantus, kad neturiu, iš ko. Nėra pinigų, viskas“, – galvą žemyn nudelbė moteris.
Pavyzdžiui, vienas kreditorių sutiktų, kad iki vasario mėnesio ji mokėtų mažesnes sumas, o tuomet pašnekovė esą turėtų padengti visą įsiskolinimą. Kitu atveju, jai buvo nurodyta, teks kreiptis į teismą.
„Jie nėra manęs nė karto nuskriaudę – tikrai, kai su jais bendrauji, nesislepi, bet dabar nežinau, kas bus“, – dvejojo Gražina.
Planuose – būsto pardavimas
Jos mamai – 93-eji, senolę prižiūri brolis. Kaip minėta, mergaitė tėčiui nereikalinga, jos mama antrojo darbo susirasti negali, nes turi dukrą prižiūrėti. Jei ką tam darbui samdytų, skaičiuoja, tektų išleisti praktiškai tą patį, ką uždirbtų.
„Už užstatytą butą skola – 12 tūkst., greitieji kreditai su visomis palūkanomis – 1 tūkst. eurų greičiausiai nebūtų. Tiesa, pastaruoju metu net nežiūriu, tiesiog apleidau, nes nebenoriu širdies skaudinti“, – turimas skolas skaičiavo Gražina.
Iš šios situacijos ji mato vienintelę išeitį – parduoti turimą dviejų kambarių butą, persikelti į mažesnį ir tikėtis, kad pinigų užteks.
„Tačiau, patikėkite, kaip tai yra baisu ir kaip to nesinori. Psichologinis faktorius tiek stiprus... Mano mergaitė – labai sunkus žmogutis charakterio ir elgesio prasme, tad tas antrasis kambarys – laimė. Visą laiką maltis viename kambaryje? Manau, greitai aš kur nors pateksiu.
Kai skolinausi, tikrai negalvojau, kad viskas taip pasibaigs. Net didžiavausi savimi: „Štai, kokia šaunuolė, kaip gerai tvarkausi, sugebu suktis“. Kelis metus viskas buvo labai gerai, bet nutiko, kai tapo nebelabai gerai“, – patirtimi pasidalijo Gražina.
Norintys padėti Gražinai, tai padaryti gali kreipdamiesi į teksto autore el. paštu ruta.pukene@delfi.lt