Aukščiausi šalies pareigūnai atsakyti į klausimus galėtų, pasak socialdemokratų, neeilinėje Seimo sesijoje – parlamento posėdį reikėtų sušaukti nedelsiant.
LSDP išplatintame pranešime teigiama, kad partija taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų, kas K. Bartoševičiui galėjo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo.
„Generalinei prokuratūrai pareiškus įtarimus K. Bartoševičiui ir aiškėjant, kad galimos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant Seimo nariu, kyla pagrįstų klausimų, ar K. Bartoševičiui dar esant Seimo nariu nebuvo atskleista informacija apie vykdomą tyrimą“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
„Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, panašu, kad K. Bartoševičius galėjo iš kažko sužinoti apie prokuratūros veiksmus ir, norėdamas užbėgti įvykiams už akių, staiga nusprendė iš Seimo pasitraukti, kad išvengtų Seimo Statute numatytos neliečiamybės panaikinimo procedūros. Visa tai turi būti ištirta – neturi būti jokių neatsakytų klausimų“, – pranešime cituojama europarlamentarė.
Socialdemokratų partijos lyderė pabrėžė, kad Generalinės prokuratūros vykdomas ikiteisminis tyrimas turi būti nešališkas ir nepriklausomas.
„Jeigu Generalinė prokuratūra nebūtų kreipusis į Seimą po to, kai K. Bartoševičius skubiai įteikė prašymą atsisakyti Seimo nario mandato, visuomenė apie tokį tyrimą galėjo išvis nesužinoti“, – atkreipė dėmesį V. Blinkevičiūtė.
Be to, politikė pabrėžia, kad LSDP nepalaikys konservatorių inicijuojamos diskusijos dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo.
„Taip pat manome, kad konservatoriai, siūlydami Seimo nario neliečiamybės instituto panaikinimą, tik bando nukreipti temą. Toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Be to, jei neliečiamybės institutas neegzistuotų, prokuratūra vykdytų tyrimą ir nereikėtų Seimo informuoti“, – nurodė V. Blinkevičiūtė.
Seimo pasitraukusiam Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Anot prokuratūros, jau įvyko įtariamojo apklausa.
Teisėsauga praneša, kad K. Bartoševičius įtariamas nusikalstama veika, kurią esą galėjo padaryti, būdamas Seimo nariu.
Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
ELTA primena, kad prieš daugiau nei savaitę konservatorių atstovas Seime K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės.
Šią savaitę prokuratūra pranešė, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl minėtų galimai padarytų nusikalstamų veikų – jis įtariamas keturių nepilnamečių prievartavimu, esant Seimo nariu.
Seimo opozicijos atstovai svarsto galimybę parlamente steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą ir bręstantį prokuratūros kreipimąsi į Seimą dėl imuniteto panaikinimo.
Prokuratūra savo ruožtu pabrėžia, kad teikiant informaciją dėl K. Bartoševičiaus Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, buvo laikomasi konfidencialumo principo.
