Prokurorai D. Balčyčiui prašė skirti 10 tūkst. litų baudą bei atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus. Apylinkės ir apygardos teismai nerado eksministro sūnaus kaltės įrodymų bei jį išteisino.
Bylą nagrinėjo septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Taip nuspręsta dėl to, kad gali būti suformuota nauja praktika dėl baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už dokumentų klastojimą, taikymo. Byloje abejonių kilo dėl to, ar paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas, kuris vėliau buvo pakeistas, gali būti vertinamas kaip dokumentas Baudžiamojo kodekso 300-ojo straipsnio prasme.
Po teismo posėdžio D. Balčytis sakė gerbiąs Aukščiausiojo Teismo nutartį ir jos negalįs vertinti "neigiamai ar teigiamai".
"Sprendimą gerbiu tokį, koks jis yra. Toliau išsiaiškinsime tas aplinkybes, kurias Teismas nori išsiaiškinti - dar kartą nepalikti jokių nežinomųjų. Manau, kad laimėsime. Tikiuosi, jog būsiu pripažintas nekaltu", - žurnalistams sakė D. Balčytis.
Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius džiaugėsi tokia teismo nutartimi.
"Prokuratūrą sprendimas tenkina, nes buvo visiškai patenkintas Generalinės prokuratūros kasacinis skundas. Iš motyvuojamosios dalies matyti, kad Aukščiausiasis Teismas visiškai palaikė kasacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo srities buvimo, todėl apygardos teismas iš naujo privalės nagrinėti šią bylą", - sakė L. Belevičius.
D. Balčytis teigia, kad vertinimas su 62 balais tebuvęs projektas, nes jo nebuvo pasirašiusi skyriaus vedėja. Be to, taisant dokumentus esą įvykusi klaida perduodant informaciją.
Savo ruožtu Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius teismui aiškino, jog vertinimas pakeistas suklastojus jau esamą dokumentą - nuo jo priklausė, ar įmonei gali būti suteikta ES parama, o D. Balčyčio veika padaryta didelė žala valstybei, visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis.
D. Balčytis prašė jo bylą nutraukti, nes neva nebuvo "nusikaltimo įvykio".