„Pirma mintis buvo, kad gal idėja yra ir nebloga, bet ji kertasi su 52 Konstitucijos straipsniu, kur pasakyta: kada valstybė laiduoja piliečiams pajamas – kada jis suserga, nedarbas, senatvė ir kiti dalykai. Kuo toliau, tuo labiau supranti, kad taip paprastai negali tokių sprendimų priimti“, – „Delfi“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė socialdemokratas A. Sysas.
Pasak Seimo nario, diskusijos šia tema jau pasistūmėjo į priekį.
„Progresas šioks toks yra. Prieš mėnesį buvo ruošiamas ekstremalių situacijų nutarimas, kuriame norėjo nutarimo būdu įrašyti šitą nuostatą, kas būtų visiškai nelogiška. Po kritikos, kurią išsakė politikai, žurnalistai, kiti žmonės, judama įstatymo link, bet tokio precendento aš nelabai matau“, – sakė A. Sysas.
Parlamentaras norėtų perskaityti įstatymą, kol kas jis neužregistruotas.
„Kol nepamatysiu įstatymo, negaliu pasakyti, kaip aš balsuosiu. Kol kas aš daviau priesaiką, kad laikysiuosi Konstitucijos“, – teigė A. Sysas.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamašauskas mano, kad geriausia būtų, jei politikai kalbėtų apie savo tokių siūlymų tikslus tiesiai.
„Reikėtų, kad politikai tiesiai šviesiai įvardintų, kad tai yra noras priversti žmones pasiskiepyti“, – sakė R. Tamašauskas.
Darbdaviai – už
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sutinka su A. Sysu, kad tokie dalykai neturėtų būti priiminėjami Vyriausybės nutarimais.
„Tai turėtų būti įstatymu, tada galime būti garantuoti, kad tai neprieštarauja nei Konstitucijai, nei kitiems įstatymams“, – svarstė D. Arlauskas.
Pasak jo, darbdavių organizacijos tokius siūlymus palaiko.
Palaiko net ne visi valdantieji
Valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Antanas Matulas tokio siūlymo nepalaiko.
„Kiek žinau, ne Sveikatos apsaugos, bet socialinių reikalų ir darbo ministrė teikė tokį siūlymą. Aš pasisakau prieš šitokį siūlymą. Todėl, kad Konstitucinis Teismas dar 2013 metais išsamiai analizavo PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą, įmokas ir paslaugas, ir jis vienareikšmiai pasisakė, kad visi turi mokėti į privalomąjį sveikatos draudimą ir į „Sodrą“, įmoka gali skirtis (priklausyti nuo pajamų), bet visi turi gauti vienodas paslaugas“, – kalbėjo A. Matulas.
Parlamentaro nuomone, analogiškai sakyti, kad, jeigu žmogus bus nepasiskiepyjęs, jam bus nemokamas nedarbingumas, prieštarautų Konstitucijai.
„Jeigu jau sakome, kad, „jei nepasiskiepijęs susergi“, tai ,lygiagrečiai turėtume kalbėti ir apie žalos atlyginimą: žinome atvejų, kai yra ir pašalinių reiškinių“, – sakė A. Matulas.
Jo nuomone, toks siūlymas Seime palaikymo nesulauks.
„Manau, kad nepraeis, yra nemažai – prieš“, – sakė A. Matulas.
Stipriai priešinasi profsąjungos
Kaip jau skelbta anksčiau, profsąjungas piktina siūlymai nemokėti nedarbingumo nepasiskiepijusiems. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Inga Ruginienė sako, kad mūsų šalyje žmonėms mokesčių mokėjimas tampa vis mažiau patrauklus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad kiekviena tokia žinia ją vis labiau liūdina. „Atvirai pasakysiu, – kažkokia nesąmonė. (…) Pirma, jeigu kalbame, apie tai, kad reikia prisidėti prie bendro gėrio, tai niekas tam ir neprieštarauja. Pirmiausia, kalbant apie lygias teises, reikėtų kalbėti ir apie priemones, kurios yra naudojamos pandemijai valdyti. Mūsų požiūriu, šiai dienai, jeigu kalbėtume apie skatinimą skiepytis ir galimybių pasus, kad būtų įvesti ribojimai pramogoms (…), galbūt tame logikos yra.
Bet mes žiūrime, kad Vyriausybė su Seimu eina giliau, ir imasi tokių drastiškų priemonių, kurios, man atrodo, visiškai neatitinka proporcingumo principo“, – teigė I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos vadovė sako, kad žmonės teisingai kelia klausimus, kai sako, kad, „jeigu aš sąžiningai mokėjau įmokas, turbūt atsitikus bėdai, norėsiu gauti išmokas. Kitu atveju, man kils pagrįstų klausimų, dėl ko aš apskritai moku mokesčius. Ir ar neverta man rinktis kažkokius kitus kelius, nes mokesčių mokesčių mokėjimas žingsnis po žingsnio tampa nepatrauklus dalykas“.
