Atviriausi – draugams

47 proc. apklausos respondentų prisipažino, kad slepia savo seksualinę orientaciją nuo bendradarbių, 46 proc. – nuo artimiausių šeimos narių, 60 proc. – nuo giminių, 14 proc. – nuo artimiausi draugų.

Atvirai kolegoms savo tapatybę atskleidė vos 7 proc. respondentų. 34 proc. apie netradicinę savo orientaciją prisipažino artimiems draugams, 18 proc. – artimiausiems šeimos nariams, 7 proc. – giminėms.

24 proc. respondentų dėl savo orientacijos teigia patyrę darbe patyčias, 4 proc. – seksualinį priekabiavimą, 9 proc. – psichologinę prievartą, 2 proc. – fizinį smurtą, 5 proc. buvo ribojamas paaukštinimas, 2 proc. buvo atleisti iš darbo ir 4 proc. nepriimti į darbą.

Viešose vietose respondentai taip pat dažniausiai nurodo patiriantys patyčias (57 proc.), juos pravardžiuoja (35 proc.), prie jų priekabiaujama arba grasinama (po 17 proc.). 9 proc. nurodė, kad dėl savo orientacijos iš aplinkinių patyrė smurtą.

49 proc. homoseksualų nesijaučia saugūs šeimoje, 56 proc. jaučia įtampą darbe arba mokymosi įstaigose, kuriose patyčias patiria ne tik iš moksleivių ar studentų (37 proc.), bet ir iš mokytojų (10 proc.).

Anot homoseksualų, labiausiai nepakantumą jiems skatina politikai, priimantys homofobiškus įstatymus. Antroje vietoje – žiniasklaida, trečioje – bažnyčia.

Tuo tarpu ankstesni visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad 51 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų homoseksualių asmenų matyti policijoje, 69 proc. – mokyklose, 58 proc. bijotų, kad jų vaikų mokytojas būtų homoseksualus asmuo, 51 proc. nerinktų tokio kandidato į Seimą arba savivaldybės tarybą, 47 proc. mano, kad homoseksualumą reikia gydyti.

Kviečia keisti stereotipus

Tyrimas buvo pristatytas baigiamojoje konferencijoje "2007 - Europos lygių galimybių visiems metų palikimas". Jo tikslas – išsiaiškinti, kurie veiksniai gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus stumia į socialinę atskirtį, kitaip tariant, į visuomenės pakraštį. Anot A. Zdanavičiaus, savo orientacijos neslepiantys žmonės turi mažiau galimybių siekti išsilavinimo, karjeros, didesnių pajamų. Jie praranda teisę daryti poveikį priimant svarbius sprendimus, todėl jaučiasi bejėgiai.

„Homofobija – heteroseksualios visuomenės pasekmė, kai kitokie žmonės yra nuvertinami. Įstatymai šioje srityje tarsi jų ir nediskriminuoja, tačiau kai susiduriame su konkrečiu atveju, išryškėja problemos, - teigė mokslininkas. - Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius uždraudė universitete registruoti homoseksualus remiančią organizaciją „Vaivorykštė“. Jos nariai dėl tokios draudimo jau išreiškė ketinimus kreiptis į Lygių galimybių tarnybą“.

Anot A. Zdanavičiaus, atvirumas mūsų visuomenėje vis dar sukelia homofobiškus išsišokimus, todėl šiems žmonėms nėra racionalu atsiverti. Pirmiausia turėtų pasikeisti stereotipai. Bene daugiausiai išankstinio neigiamo nusistatymo prieš homoseksualus yra mokymo institucijose. Šią padėtį esą pakeistų pedagogų švietimas bei įvairios švietėjiškos problemos, palengvinančios netradicinės pakraipos jaunuolių integraciją į visuomenę.