aA
Daugiau nei 600 tūkst. eurų – tiek kainavo valstybinių miškų elektroninė paslauga. Pinigai išleisti, o sukurto produkto nutarta atsisakyti.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Skirta Europos Sąjungos pinigų

Iki reorganizacijos valstybinius miškus Lietuvoje administravo Generalinė miškų urėdija. Seimui nutarus sujungti visas 42 urėdijas į vieną juridinį asmenį ir panaikinus Generalinę miškų urėdiją, buvo įsteigta valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.

Šis naujas juridinis darinys gavo palikimą – intelektualią miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinę sistemą (IMŪEPIS). Ji buvo sukurta 2009–2011 metais.

Kaip DELFI informavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto Informacinių išteklių skyriaus vedėjas Ramūnas Čepaitis, Informacinės sistemos nuostatai buvo patvirtinti aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu. Primename, kad tada ministro pareigas ėjo Gediminas Kazlauskas.

Informacinė sistema veikti pradėjo 2011 metų liepą. Svarbu paminėti tai, kad Generalinės miškų urėdijos įgyvendinamas projektas „Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema“ (IMŪEPIS) buvo finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Intelektualios valdymo sistemos“.

Tam buvo gauta Europos Sąjungos parama. Anot R. Čepaičio, projektui buvo skirta 724041,84 Eur suma (iš jų ES struktūrinių fondų finansavimas sudarė 615435,56 Eur). Tiesa, faktiškai panaudota buvo 660696,49 Eur (iš jų ES struktūrinių fondų finansavimas sudarė 561592,01 Eur).

IT specialistai sistemą kritikavo

2017 metais Generalinės urėdijos Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Potapovienė DELFI gyrė šią sistemą ir aiškino, kad ji naudinga tiek miškininkams, tiek poilsiautojams, tiek verslininkams.

„Elektroninė paslauga skirta norintiems praleisti laiką valstybiniuose miškuose: tiek šalies gyventojams, tiek užsienio svečiams. „Naudodamiesi miškų ūkio paslaugų interaktyviu žemėlapiu žmonės gali vienoje vietoje rasti visą informaciją apie valstybiniuose miškuose įrengtus rekreacinius objektus, valstybinių miškų būklę, miškų urėdijų užaugintus ir parduodamus miško ir dekoratyvinius sodmenis, prekybą apvaliąja mediena“, – teigė S. Potapovienė.

Generalinė miškų urėdija
Generalinė miškų urėdija
© DELFI / Tomas Vinickas


Ji pridūrė, kad Aplinkos ministerija neskiria pinigų sistemai išlaikyti. Anuomet S. Potapovienė sakė, kad sistema, sukurta 2011 metais, esanti labai svarbi ir naudinga gyventojams. Tačiau ji jau senokai gavusi Aplinkos ministerijos finansavimą. Jei būtų skirta lėšų, tuomet esą atsirastų galimybių nuolat atnaujinti informaciją.

„Tenka apgailestauti, kad nuo pat informacinės sistemos paleidimo Aplinkos ministerija, kuri yra IMŪEPIO valdytoja (Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – tvarkytoja), neskyrė nė cento sistemai palaikyti, juolab jai plėsti, nors kasmet nustatyta tvarka buvo teikiamos paraiškos sistemos palaikymo, modernizavimo reikmėms iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, kartą – ir iš investicinio projekto. Visus šešerius metus IMŪEPIS buvo tvarkoma – informacija renkama, teikiama ir atnaujinama – vien vidiniais Generalinės miškų urėdijos materialiniais ir žmogiškaisiais resursais“, – kalbėjo GMU Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

Jau pradėjusi veikti sistema IT specialistams ėmė kelti klausimų, kad ji kainavo per brangiai. Jie sakė, kad sistema nėra funkcionali, atrodo pasenusi, technologiniai sprendimai primityvūs ir ją buvo galima sukurti gerokai pigiau – už 70 tūkst. ar net 20 tūkst. litų. Tokias sumas 2012 metais įvardijo Veidas.lt kalbinti IT specialistai.

Tačiau tuomet miškininkams 660696,49 Eur neatrodė per dideli pinigai.

Pasirašė gerai žinomas valdininkas

DELFI surado 2009 metais rugsėjo 28 dieną Generalinės miškų urėdijos ir UAB „Alna Software“ pasirašytą pirkimo sutartį, kurios vertė – 1 779 3310,08 Lt. Laimėtojas išrinktas iš 3 dalyvių. Kaip nurodyta sutartyje, UAB „Nortal“ ir UAB „CGI Lithuania“ pasiūlymai neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

Taip pat nurodoma, kad dėl šio pirkimo buvo pateikta pretenzijų.

2010 metais buvo sudaryta dar viena pirkimo sutartis su UAB „Atea“, jos vertė – 349 933,21 Lt. Konkurse dalyvavo tik vienas dalyvis. Pirkimo dokumentuose skelbiama, kad už šią sumą buvo perkama kompiuterinė įranga ir reikmenys.

Daugiau kaip 600 tūkst. eurų valstybės įmonė išmetė į balą: lemtingus parašus dėjo dviejų ministrų neįveiktas valdininkas
© Organizacijos nuotr.


Pabrėžtina tai, kad abi sutartis pasirašė buvęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Apie jo nusižengimus DELFI yra rašęs ne vieną kartą. Šis valstybės tarnautojas yra vertinamas prieštaringai ir jau keli ministrai žadėjo jį pašalinti iš valstybinių miškų sistemos, tačiau nesėkmingai.

2016 m. policija paskelbė, kad tuometinis generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas G. Visalga policijos pareigūnams galimai bruko 20 eurų kyšį. Anuomet jis buvo priverstas iš pareigų pasitraukti. Tiesa, teisti tiesioginis vadovas R. Prūsaitis savo pavaldinio neskubėjo. Kad ir kaip būtų, G. Visalgą iš posto išvertė principinga tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės pozicija. Po skandalingo įvykio Aplinkos ministerijos vadovai garsiai pareiškė, kad tokie susikompromitavę pareigūnai neturi dirbti sistemoje.

Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kai G. Visalga prarado savo pareigas, buvo įsitikinęs, kad šiam durys į valstybinių miškų sistemą yra užtrenktos. „Kol aš dirbu ministru, jis negrįš – aš taip drįsčiau teigti“, – pasitraukus G. Visalgai DELFI yra sakęs K. Trečiokas. Tačiau nutiko priešingai – po pusės metų, nurimus skandalui ir triukšmui, G. Visalga buvo priimtas į darbą Alytaus urėdijoje. Jam buvo patikėtos vyriausiojo inžinieriaus pareigos.

Ministro pareigas perėmus Kęstučiui Navickui, šis taip pat kadencijos pradžioje pabrėžė, kad tokie žmonės kaip G. Visalga negali dirbti valstybinių miškų sistemoje. Tačiau ministrui nepavyko G. Visalgos nušalinti iš Alytaus padalinio.

Maža to, G. Visalgai perėjus į Alytaus padalinį, ten kilo naujas galimos korupcijos skandalas, kurio centre atsidūrė šis tarnautojas. 2018 metais kilo įtarimų, kad padalinyje vykdoma nesąžininga medienos apskaita.

Gegužės 25 dieną pradėjus Alytaus regioninio padalinio sandėlių inventorizaciją ir nustačius reikšmingus neatitikimus tarp nukirstos ir oficialiai fiksuotos medienos kiekių, buvo atliktas išsamus vidinis patikrinimas, kurio metu Dušnionių, Dzirmiškių, Kalesnykų, Punios ir Sudvajų girininkijose medienos sandėliuose atlikta neplaninė inventorizacija, tikrinta, kaip vykdoma medienos apskaita ir kaip laikomasi veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Patikrinimo metu užfiksuota pažeidimų.

Nustatyta, kad Alytaus padalinyje buvo smarkiai viršyta 2017 metų miško kirtimų norma, pagamintos medienos kiekis ir rūšys, lyginant su iškirstos medienos kiekiais ir rūšimis, skiriasi, organizuojant priešgaisrinę miškų apsaugą gaisrams kilti palankiu laikotarpiu 2018 metais padalinyje nebuvo sudaryta priešgaisrinio budėjimo komanda.

Tąkart skelbta, kad nustatytų neatitikimų priežastys galėjo būti ir apgaulingas medienos apskaitos tvarkymas, ir elementarus neūkiškumas ar aplaidumas. Bet kuriuo atveju dėl šių neatitikimų valstybė galėjo patirti nuostolių.

Alytaus regioniniame padalinyje nustačius galimus nukirstos medienos apskaitos pažeidimus nušalinti Miško apsaugos ir želdinimo inžinierius Egidijus Mensevičius, laikinai ėjęs padalinio vadovo pareigas bei Kalesnykų girininkijos girininkas Gintautas Struckus, padalinio vyriausiasis inžinierius Gintaras Visalga.

Daugiau kaip 600 tūkst. eurų valstybės įmonė išmetė į balą: lemtingus parašus dėjo dviejų ministrų neįveiktas valdininkas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


Vis dėlto tai – ne vieninteliai skandalai, į kuriuos per savo karjerą įsipainiojo aukštas miškų valdininkas. Su juo buvo siejama stambaus masto kyšininkavimo istorija. 2016 metais pasklido žinia, kad STT nustatė, jog Utenos urėdo postas esą kainavo 100 tūkstančių litų. Toks kyšis buvo sutartas norint konkrečiam pretendentui užimti šią kėdę. G. Visalga buvo apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai sausio 8 dieną Generalinei urėdijai nurodė dėl G. Visalgos atlikti tarnybinį patikrinimą. G. Visalga aplinkos ministro pavedimu buvo nušalintas nuo visų vykstančių konkursų, kur galėtų daryti įtaką.

Urėdija: sistema buvo pasenusi

Grįžkime prie elektroninės paslaugos, kurią DELFI kalbinti miškininkai buvo įvardiję kaip nepatogią ir nefunkcionalią.

Kodėl buvo nutarta atsisakyti šios sistemos, paklausėme Valstybinių miškų urėdijos. Informacinių technologijų skyriaus vadovas Rytis Lietuvaitis patvirtino, kad sistema jau nėra naudojama, tačiau daugiau informacijos patarė teirautis Aplinkos ministerijoje.

„VĮ Valstybinių miškų urėdija niekada nevykdė viešųjų pirkimų, susijusių su IMŪEPIS. Mūsų žiniomis, pirkimai, susiję su IMŪEPIS, buvo vykdomi 2009–2011 m. tuometinės Generalinės miškų urėdijos ir ši sistema šiuo metu nėra naudojama. Daugiau informacijos – kiek lėšų skirta šiai sistemai ir apie jos naudojimą – galbūt galėtų suteikti kitos institucijos, kurioms tuo metu buvo atskaitinga Generalinė miškų urėdija“, – teigė R. Lietuvaitis.

DELFI paprašė atsiųsti išsamesnį paaiškinimą ir priminė, kad po reorganizacijos Generalinės urėdijos teises ir pareigas perėmė ne kas kitas, bet Valstybinių miškų urėdija. Ir būtent ji priėmė sprendimą atsisakyti brangiai kainavusios sistemos.

Gavusi tokį prašymą, urėdijos komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė praplėtė atsakymą.

„Likvidavus Generalinę miškų urėdiją, IMŪEPIS sistema Valstybinei miškų urėdijai buvo perduota atskiru Vyriausybės nutarimu 2018 m. gegužės 23 d. Perduota buvo pati sistema. Ši sistema buvo sukurta kaip bendra platforma buvusioms 42 urėdijoms. Valstybinių miškų urėdija IMŪEPIS niekuomet nesinaudojo, nes sistema jau buvo pasenusi, programiškai sunkiai pritaikoma. Investicijos į jos modernizavimą nebuvo numatytos“, – aiškino urėdijos atstovė.

DELFI paklausė Informacinės visuomenės plėtros komiteto, ar pasiteisino toks elektroninės paslaugos kūrimas, kai, išleidus nemenką pinigų sumą, paslaugos atsisakoma. Ir ar apskritai buvo verta leisti pinigus jai kurti, kai paslaugos nauda abejotina.

Vis dėlto komiteto atstovas R. Čepaitis sakė, kad jokių pažeidimų šiuo atveju nustatyta nebuvo.

„Kiekvienoje Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje yra numatyta standartinė nuostata, įpareigojanti Projekto vykdytoją, siekiant Projekto tęstinumo užtikrinti Projekto įgyvendinimo metu Projekto finansavimo lėšomis įgyto turto saugumą Projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos; užtikrinti Projekto metu sukurtų elektroninių paslaugų teikimą ir be Komiteto ir Įgyvendinančiosios institucijos rašytinio sutikimo nekeisti Projekto rezultatų pobūdžio 5 metus po Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Vertinant Projekto „Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema“ (IMŪEPIS) įgyvendinimo efektyvumą, pažymėtina, jog per suplanuotą įgyvendinimo laikotarpį šio Projekto tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti. Projekto tęstinumo laikotarpiu (per 5 metus nuo Projekto užbaigimo) CPVA nenustatė finansavimo sąlygų nuostatų neatitikimų“, – dėstė R. Čepaitis.

K. Mažeika: planuojame kreiptis į teisėsaugą

Visai kitos nuomonės laikėsi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis mano, kad reformuotos urėdijos vadovybės sprendimas atsisakyti sistemos yra tipiškas neūkiškumo pavyzdys. Anot jo, ketinama kreiptis į teisėsaugą dėl neefektyvaus turto valdymo ir galimo lėšų iššvaistymo.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Karolina Pansevič


„IMŪEPIS sistema buvo skirta 42 atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų informacijai apie veiklą pateikti vartotojams koncentruotai ir patogiai. Tuo metu tai buvo aktualus klausimas, nes iki tol bendros platformos tokiai informacijai pateikti nebuvo, kiekviena urėdija skelbdavo informaciją atskirose savo svetainėse, o tai nebuvo nei unifikuota, nei patogu vartotojams. Taigi tai buvo tikslinga investicija ir naudinga sistema tuo metu, kai veikė daug atskirų įmonių, nors, mano žiniomis, nepatogi ir ne visai funkcionali

Tačiau, įvykus urėdijų reformai, atsisakyti šimtus tūkstančių kainavusios sistemos – neūkiškumo pavyzdys. Artimiausiu metu, pasitvirtinus informacijai, planuojame kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neefektyvaus turto valdymo ar galimo lėšų švaistymo“, – teigė K. Mažeika.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(96 žmonės įvertino)
4.2708

Top naujienos

Pramonės stebuklas šalia Kauno: 2020 metais čia dirbs 5 tūkst. darbuotojų, grįžta daug emigrantų (452)

Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) išgyvena aukso amžių. Čia įsikūrė ne tik Lietuvos...

Nelengvas pasirinkimas: Nausėda seka kaimynų pėdomis – į Izraelį nevyks (27)

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo – nevyks į Izraelyje vyksiantį renginį, skirtą...

Kuodis įspėja apie pajamų spąstus: gali būti, kad Europos vidurkio nepasieksime ir 2042 metais (35)

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius...

Krepšininkas Ignas Brazdeikis Prezidentūrai įteikė dokumentus dėl Lietuvos pilietybės (43)

Krepšininkas Ignas Brazdeikis Lietuvos Prezidentūrai oficialiai įteikė visus reikalingus...

Putinas pažadėjo „užčiaupti dvokiančią burną“ kai kuriems „užsienyje“ (196)

Per susitikimą su veteranais ir patriotinių organizacijų atstovais Sankt Peterburge Rusijos...

Nausėdos patarėjas: premjeras žemai puolė papildyta (352)

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai dėl...

Štai kokį telefoną galite įsigyti neišleidę 200 eurų: baterija neišsikraus net dvi dienas (7)

„ Nokia “ telefonų gamintojai „HMD Global“ praneša, kad Lietuvos rinkoje atsirando naujos...

Buvusio NMA vadovo Bėronto atleidimas iš pareigų pakibo ant plauko pildoma (1)

Administracinis teismas pripažino, kad draudimas dirbti su slapta pažyma, kas buvo Eriko Bėronto,...

Pakeista Meghan Markle titulo formuluotė kelia galvos skausmą karališkajai šeimai: problemos – dėl vieno kablelio (6)

Kazusas kilo dėl kablelio: vardas ir po kablelio įrašytas titulas sufleruoja, kad konkreti dama...