„Nuo pat pradžių buvo žinoma, kaip bus pargabenami žmonės į Lietuvą – buvo žinoma, kad jie bus pargabenami „Avia Solutions Group“ lėktuvu, tas buvo sutarta su kompanija ir žmonės buvo užregistruoti į skrydį.
Problema buvo, kad pats skrydis vėlavo dėl įvairiausių dalykų“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
„Kritiką priimu kaip natūralią ir neišvengiamą tokiu atveju, bet reikia suprasti ir tai, kad paprastai labai lengva kritikuoti, kai pačiam nereikia daryti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Tačiau, pasak I. Šimonytės, spartesnį piliečių iš Izraelio pargabenimą sunkino ir išskirtinių dalies evakuojamų grupių – Betliejuje keliavusių piligrimų – reikalavimai.
„Spartanas“, kuris dabar perkėlinėja žmones mažomis grupelėmis iš Tel Avivo, nebūtų galėjęs talpinti tų žmonių, kurie iš anksto kėlė gana didelius reikalavimus Lietuvos institucijoms, pavyzdžiui, kad grupė keliaus tik visa kartu ir niekaip kitaip“, – atkreipė dėmesį premjerė.
Kariuomenė taip pat ketvirtadienį pasidalijo išskirtiniu video:
Taip pat, pasak I. Šimonytės, kalbant apie evakavimo laiką svarbu ir tai, kad iš Izraelio pargabenami piliečiai šeštadienį ne visi buvo Izraelio teritorijoje.
„Juos reikėjo parsivežti iš Betliejaus ir gerai, kad mums pavyko juos parsivežti iki uždarant sienos punktus“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Tokiais atvejais viena atrodo, kai yra kalbama teoriniu lygmeniu, o visai kitaip dalykai atrodo praktiniu“, – pažymėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad spalio 7-osios rytą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį.
Lietuvos institucijos ieško būdų, kaip pargabenti šiuo metu karo zonoje esančius šalies piliečius. Trečiadienio popietę Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas iš Tel Avivo, kuriuo buvo pargabentas 141 Izraelyje įstrigęs Lietuvos pilietis.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kritikavo šalies institucijų darbą ir teigė, kad jos turėtų dėti gerokai daugiau pastangų, siekiant pargabenti Izraelyje esančius Lietuvos piliečius.
Trečiadienio vakarą iš Tel Avivo pakilo karinis lėktuvas „Spartan“, kuriame, URM duomenimis, iš Izraelio išgabenti 29 į skrydį užsiregistravę tautiečiai.
Žurnalistų kalbinta Danielė pasakojo, kad Lietuvą norėjo pasiekti su kita nuotaika, bet neigiamų emocijų – daug. „Man karas nesibaigė“, – sakė ji.
„Jeigu klausiate, ar mums reikia psichologo pagalbos, tai tikrai taip. Yra mirties baimė, nežinomybės baimė. Aš tą patiriu iš arti todėl, kad tiesiog mano visi draugai, mes turime bendrų draugų, kurie yra dingę, kurie nežinom, ar gyvi, kurie yra ligoninėse.
Aš manau, kad laikas pradėti mąstyti ir pasižiūrėti, ką mes remiam, ir kad yra žudomi vaikai, kad yra pjaunamos galvos, kad mergaitės yra prievartaujamos, o kūnai pjaunami, ir skambinama tėvams“, – kalbėjo Danielė.
Kita sugrįžusi pilietė Eglė pasakojo, jog Izraelyje lankėsi turizmo tikslais. Ji teigė, kad didelio pavojaus būdama Izraelyje nejautė, bet, anot jos, buvo nejauku: „Parduotuvės buvo uždarytos, žmonių gatvėse buvo mažai.“
Dėl vis atidėliojamo skrydžio, Eglės teigimu, buvo neramu.
„Buvom nežinomybėje tikrai. Mūsų atgalinį skrydį atšaukė, buvo labai sunku. Laukėm, atidėjo skrydį, – vis taip atidėliojo“, – kalbėjo gyventoja.
„Ačiū Dievui, grįžom į Lietuvą“, – pridūrė ji.
Žurnalistų kalbinta sugrįžusi Rūta pasakojo, jog jautėsi apleista valstybės.
„Kai sekmadienį skambinom į Lietuvos ambasadą Izraelį ir visą laiką atsiliepdavo autoatsakiklis esant antrai karo dienai, tai šiek tiek nejaukiai jautėmės. Ir visą laiką nukreipdavo į Užsienio reikalų ministerijos konsulinį skyrių, o iš ten girdėjom tik tai, kad laikykitės, ramiai, mes viską padarysim pirmadienį“, – dėstė ji.
„Jeigu ne šitas lėktuvas, mes nebūtumėm grįžę“
Išlikti saugiems padėjo Dievas, komentavo Roma, kuri Betliejuje ir Palestinoje lankėsi su piligrimų grupe.
„Mes saugiai keliavom. Mes manom, kad Dievas, ramybė, pasitikėjimas vieni kitais, pasitikėjimas Dievu mus gelbėjo <...>. Mes labai daug meldėmės, mes kiekvieną dieną dalyvaudavom mišiose, mes giedojome ir mes rožinį kalbėjom. Ir kada atrodė nejauku, kad reikia pervažiuoti kur nors, mes giedojom. Giedojimas, kaip ir dainavimas, yra ramybė, mantra ir tobulas dalykas“, – su šypsena kalbėjo ji.
„Mes labai jautėm didelę paramą iš Lietuvos – tiek maldų ir tiek palaikymo. Atsirado žmonės, kur 100 metų žmonės nebendravo, draugai <...>. Tai buvo pakalba ne tik mums: lėktuve buvo žmonės su mažais vaikais, su kūdikiais, kurie sakė, kad, jeigu ne šitas lėktuvas, mes nebūtumėm grįžę.
Tai, kas dabar ten dėsis, yra nesuvokiama. To Izraelis niekada istorijoje nėra matęs“, – komentavo su piligrimų grupe keliavusi Nijolė.
Tiesa, ji pasigedo greitesnės Lietuvos institucijų reakcijos, informacijos:
„Kai tu sėdi viešbutyje sekmadienį ir matai, kaip lenkus Vyriausybė išgabena, kariniai lėktuvai skrenda, prezidento lėktuvas siunčiamas ir jie sako, kad viskas tvarkoje <...>, o mes sėdim ir negaunam informacijos. Ir, aišku, viskas baigėsi gerai, ir buvo priimtas pirmadienį sprendimas. Bet kai sėdi ant parako statinės ir negauni informacijos, nežinai, juo labiau iš ambasados – tiesą pasakius, norėjosi daugiau reakcijos.“
O karas, anot jos, gali sugriauti visus geriausius planus.
„Mes matėme, kad išvykimo laikai keitėsi, stūmėsi į priekį iki tokio gana desperatiško lygio, kur turėjom beveik paros atidėjimą.
Nepaisant to, kad vakar diena buvo pakankamai rami visose oro uosto operacijose ir pačiame Tel Avive matėm, kad viskas pakankamai sklandžiai vyksta, tai vakare tas kortų namelis pradėjo byrėti: matėm, kad išsiderina skrydžiai, jie atšaukiami, jie lygiai taip pat atidedami ir mūsų skrydis – jokia išimtis“, – pasakojo vadovė.