Tokius duomenis atskleidžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako manąs, kad I. Šimonytės ir R. Kuodžio populiarumo paūgėjimas reiškia dalies gyventojų norą, kad svarbius ir atsakingus postus užimtų konkrečios srities ekspertai, o ne daug kalbantys politikai.

„Tokie duomenys rodo, jog žmonės pasitiki ekspertais. Ir R. Kuodis, ir I. Šimonytė nėra tikri politikai, ministrė visada pabrėžia, kad ji yra karjeros biurokratė, susiklosčius aplinkybėms tapusi ministre. Ji nepriklauso partijai, yra finansų ekspertė ir tos srities profesionalė. Sakyčiau, kad žmonės tikriausiai pasiilgo ekspertų, nes ta politikų demagogija darosi nepakenčiama“, - DELFI teigė. V. Dumbliauskas.

G.Nausėda ir A.Zuokas prarado populiarumą

Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kuris iš politikų ar visuomenės veikėjų, jų nuomone, geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, didžiausio populiarumo tradiciškai susilaukė Seimo pirmininkė, konservatorė I. Degutienė. Ją premjero kėdėje norėtų regėti 16,9 proc. žmonių. Politikės gerbėjų ratas per mėnesį nežymiai padidėjo.

Kiek mažiau žmonių į šias pareigas siūlė socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių. Šio politiko gerbėjų ratas sudarė 13,6 proc. apklaustų gyventojų. Nuo lapkričio iki gruodžio A. Butkevičiaus rėmėjų gretos išaugo 0,8 proc.

Šiek tiek žymiau išaugo Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho populiarumas: lapkričio mėnesį premjero poste jį matyti norėjo 8,7 proc. žmonių, gruodį – 10,6 proc.

Raimondas Kuodis
Taip pat padaugėjo manančių, jog premjero pareigoms tiktų dabartinė finansų ministrė I. Šimonytė bei Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis, nors bendras jų reitingas nėra didelis. Pavyzdžiui, I. Šimonytę ministro pirmininko kėdėje gruodžio mėnesį norėjo matyti 4,5 proc. respondentų, R. Kuodį – 4,3 proc., nors prieš mėnesį I. Šimonytės populiarumas siekė 2 proc., R. Kuodžio – 1,8 proc.

Kad ministro pirmininko pareigoms geriausiai tinka dabartinis premjeras Andrius Kubilius, gruodžio mėnesį manė 4 proc. apklaustųjų. Per mėnesį A. Kubiliaus gerbėjų ratas sumažėjo 1,4 proc.

Populiarumą prarado ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas: lapkričio mėnesį premjero pareigas jam norėjo patikėti 5,2 proc. žmonių, gruodį – 3,9 proc.

Panaši tendencija vyravo Vilniaus mero A. Zuoko bei SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos reitinguose. A. Zuoko populiarumas per mėnesį sumažėjo nuo 6,6 proc. iki 2,6 proc., G. Nausėdos – nuo 5,2 proc. iki 2,5 proc. Tai reiškia, kad potencialių premjerų sąraše A. Zuokas užima dešimtą vietą, o G. Nausėda iškrito iš dešimtuko.


Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.)

Gruodis

Lapkritis

pokytis

1.

I.Degutienė

16,9

16,6

+0,3

2.

A.Butkevičius

13,6

12,8

+0,8

3.

V.Uspaskichas

10,6

8,7

+1,9

4.

I.Šimonytė

4,5

2,0

+2,5

5.

R.Kuodis

4,3

1,8

+2,5

6.

A.Kubilius

4,0

5,4

-1,4

7.

R.Paksas

3,9

5,2

-1,3

8.

V.Blinkevičiūtė

3,7

4,0

-0,3

9.

Z.Balčytis

2,6

2,6

0

10.

A.Zuokas

2,6

6,6

-4,0



G.Nausėda

2,5

5,2



V.Mazuronis

2,4

2,6



E.Masiulis

2,0

2,3


V.Dumbliauskas: žmonės pasiilgo ekspertų, nes jiems atsibodo politikai

Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas aiškina, kad paūgėjęs visuomenės pasitikėjimą finansų ministre I. Šimonyte ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju R. Kuodžiu, gali reikšti gyventojų bodėjimąsi politikų demagogija bei posūkį į ekspertų pusę. Pasak politologo, daliai gyventojų tikriausiai pradėjo atrodyti, jog ministrais ar premjerais privalo būti konkrečios srities profesionalai, o ne „viską išmanantys“ politikai ar šoumenai.

Vytautas Dumbliauskas
„Nors G. Nausėdos atvejis truputį išmuša iš vėžių, bet manau, kad tokie duomenys rodo, jog žmonės pasitiki ekspertais. Ir R. Kuodis, ir I. Šimonytė nėra tikri politikai, ministrė visada pabrėžia, kad ji yra karjeros biurokratė, susiklosčius aplinkybėms tapusi ministre. Ji nepriklauso partijai, yra finansų ekspertė ir tos srities profesionalė. Sakyčiau, kad žmonės tikriausiai pasiilgo ekspertų, nes ta politikų demagogija darosi nepakenčiama“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Tačiau docentas teigia galįs tik spėlioti, kodėl kylant I. Šimonytės ir R. Kuodžio reitingams, G. Nausėdos populiarumas smunka. Jo nuomone, gali būti, kad pasitikėjimas SEB banko prezidento patarėju G. Nausėda sumažėjo dėl to, jog po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto procedūros paskelbimo smuko pasitikėjimas privačiais bankais apskritai – tokiam kaip tik atstovauja ir G. Nausėda.

„Galbūt suveikė tai, kad jis susijęs su komerciniu banku, o jais pasitikėjimas tikrai krito. Tačiau I. Šimonytės ir R. Kuodžio pavyzdys, mano galva, rodo, kad žmonės ilgisi išmanančių žmonių“, - svarstė mokslininkas.

Vilniaus mero A. Zuoko populiarumo sumažėjimą V. Dumbliauskas grindė išaugusiomis šildymo sąskaitomis sostinės gyventojams bei žmonių įsisąmoninimu, kad šis politikas gali tarnauti ne tik viešajam interesui.

„Aš manau, kad „Vilniaus energija“ (pakišo koją – DELFI). Vilniečiai truputį gal pradės suprasti, ypač tie, kurie balsavo už A. Zuoką, kad jis yra vienos verslo grupės atstovas politikoje ir rūpinasi ta grupe, čia jo kaip gyvenimo misija, matyt, rūpintis Rubikono grupe“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Trečdalis gyventojų nenori balsuoti

Politinių partijų gretose labiausiai per mėnesį smuktelėjo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas: lapkritį už šią partiją balsuoti buvo pasiryžę 7,8 proc. žmonių, gruodį – 6,2 proc. Tačiau konservatoriai-krikdemai rinkimuose vis tiek užimtų ketvirtą vietą, o jų reitingo nuosmukis patenka į paklaidos ribas.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, juos, kaip rodo apklausos duomenys, laimėtų opoziciniai socialdemokratai, už kuriuos gruodžio mėnesį buvo pasiryžę balsuoti 16,2 proc. gyventojų.

Antrą vietą užimtų opozicinė Darbo partija, kuriai savo balsą gruodžio mėnesį norėjo atiduoti 12,5 proc. respondentų. Per mėnesį „darbiečių“ populiarumas ūgtelėjo 2,2 proc.

Trečioji vieta rinkimuose taip pat atitektų opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“, kuriai vadovauja R. Paksas. Už „tvarkiečius“ buvo linkę balsuoti 8,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9 proc.

Likusios partijos, kaip rodo apklausos duomenys, nesugebėtų peržengti rinkimų barjero, siekiančio 5 proc. rinkėjų balsų. Už šios ribos atsiduria Liberalų sąjūdis (4,4 proc.), A. Zuoko sąjunga „Taip“ (4 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,6 proc.) bei valstiečiai liaudininkai (2,2 proc.).

Balsuoti rinkimuose neketina net 31,8 proc. respondentų, dar 10,4 proc. nežinojo, už ką balsuoti, arba į klausimą neatsakė. 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)

Gruodis

Lapkritis

pokytis

Socialdemokratų partiją

16,2

15,8

+0,4

Darbo partiją

12,5

10,3

+2,2

Partiją „Tvarka ir teisingumas"

8,7

9,0

-0,3

Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus

6,2

7,8

-1,6

Liberalų sąjūdį

4,4

3,9

+0,5

Sąjungą TAIP (vadovaujamą A.Zuoko)

4,0

4,2

-0,2

Liberalų ir centro sąjungą

2,6

1,6

+1,0

Valstiečių liaudininkų sąjungą

2,2

2,9

-0,7

Kitą partiją

1,0

3,2


Nebalsuočiau

31,8

31,6


Nežino/ neatsakė

10,4

9,7


Iš viso

100

100


Vyriausybės veikla nepatenkinti 89,3 proc. žmonių

Klausiami, kaip vertina dabartinės A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą, Lietuvos gyventojai tradiciškai laikėsi neigiamos nuomonės. Panaši tendencija vyrauja jau ne vieną mėnesį.

Teigiamai arba greičiau teigiamai ministrų kabineto darbą įvertino 7,7 proc. žmonių, o neigiamai ir greičiau neigiamai – 89,3 proc. gyventojų.

Dar 3 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti, ar nenorėjo to daryti.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.)

Gruodis

Lapkritis

Teigiamai

0,6

0,9

Greičiau teigiamai

7,1

8,7

Greičiau neigiamai

45,7

44,6

Neigiamai

43,6

43,5

Nežino/ neatsakė

3,0

2,3

Iš viso:

100

100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gruodžio 12 -19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.