Prezidento pasitikėjimą praradusiems sveikatos apsaugos ir kultūros ministrams Žilvinui Padaigai bei Vladimirui Prudnikovui prezidiumo narius patikinus, kad ketina atsistatydinti, buvo nuspręsta atšaukti ir kitus Darbo partijos deleguotus ministrus: vidaus reikalų - Gintarą Furmanavičių, teisingumo – Gintautą Bužinską bei ūkio – Kęstutį Daukšį.
Kaip teigiama prezidiumo pareiškime, šiandieninė situacija „primena autokratinį valdymą, kai dedamos visokeriopos pastangos priešintis visuomenės išrinktų politinių partijų veiklai, į valdžią atvedant kitas, o tai vykdoma prezidento rankomis“.
Pasak V.Adamkaus pasitikėjimą praradusių ministrų, susidariusi politinė situacija Lietuvoje yra netoleruotina – „valstybės vadovas akivaizdžiai kišasi į šalies politinę erdvę, stengdamasis žlugdyti Vyriausybės ir Seimo darbą, kas yra netoleruotina, o profesionalus darbas tokioje situacijoje yra neįmanomas.“
Anot Ž.Padaigos, „panašu į tai, kad Prezidentūra yra tapusi naujų politinių partijų globėja ir pagalbą jų veiklai, o ne valstybės interesus, laiko prioritetiniu uždaviniu.“
Laikinai einanti Darbo partijos pirmininko pareigas Loreta Graužinienė pareiškė esanti gerokai susirūpinusi šalies politine ateitimi, nes dabartinėje situacijoje įsivyravęs trumparegiškumas kelia pagrįstas abejones.
„Šios Vyriausybės programa buvo ir yra viena stipriausių ir puikiai įgyvendinama. Tačiau tam tikrų politinių struktūrų siekis nebūti nustumtiems nuo valdžios tikrai neleis ją įgyvendinti visiškai. Situacija valstybėje yra komplikuota ir to priežastys yra pakankamai aiškios. Manau, kad prezidentas šiandien neįžvelgia tų priežasčių, o savo veiksmais padarė didelių klaidų, apie kurių pasekmes nedrįstu kalbėti“, - po posėdžio teigė L.Graužinienė.
Ji pareiškė abejojanti efektyviu bet kokios kitos koalicijos, o tuo labiau Vyriausybės darbu. „Bijau, kad netrukus ministrų kabinetuose matysime eilinius administratorius ar partinę mokyklą baigusius „naujos kartos” politikus. Dalyvavimas tokioje Vyriausybėje yra beprasmiškas“, - pabrėžė parlamentarė.
L.Graužinienė taip pat pasipiktino, jog „Lietuvos politinė padėtis tapo sprendžiama Prezidentūroje kartu su tam tikromis politinėmis struktūromis, o ne Seime ar Vyriausybėje.“
„Valstybės ateities klausimai sprendžiami Prezidentūroje, dalyvaujant įvairioms instancijoms, taip pat tam tikroms politinėms organizacijoms, neatsižvelgiant į piliečių išreikštą valią per Seimo rinkimus. Tai neprimena Europos Sąjungos valstybės. Deja, bet akivaizdu, kad kažkas yra ypatingai suinteresuotas valstybės žlugdymu, jos politiniu ir ekonominiu išbalansavimu“, - kalbėjo parlamentarė.
Savo tolesnių veiksmų – ar trauktis į opoziciją, ar formuoti naują daugumą, L.Graužinienė pasiūlė neskubinti įvykių, nes tai esantis „ateities klausimas“. Ji pripažino, kad galimybė, jog „darbiečiai“ formuos naują valdančiąją koaliciją, yra.
Iš koalicijos Darbo partija nusprendė pasitraukti, kai antradienį prezidentas V.Adamkus pažėrė nemažai kritikos Vyriausybei, pasiūlė jai pasitikrinti, ar tebeturi Seimo pasitikėjimą, ir pareiškė nebepasitikintis dviem „darbiečių" ministrais.
„Pagrindas buvo prezidento pareiškimas, nes mūsų partija padėjo visas pastangas stabilizuoti padėtį valstybėje. Tačiau mes matome, kad to nereikėjo, o reikėjo kitokių veiksmų“, - sakė L.Graužinienė.
Opozicinės frakcijos yra surinkusios parašus po interpeliacija V.Prudnikovui, kuris už valstybės lėšas į užsienį buvo išsiuntęs koncertuoti žmoną bei dukrą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad tokiais veiksmais V.Prudnikovas sukėlė į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Tuo tarpu Ž.Padaiga kaltinamas sveikatos apsaugos sistemos žlugdymu. Be to, paaiškėjo, kad jis gavo pinigų iš Darbo partijos. Anot ministro, iš šios politinės jėgos kasos jam buvo sumokėta 8 tūkst. litų. Konservatoriai paskelbė jau parengę interpeliacijos ir šiam ministrui tekstą, tačiau po prezidento pareiškimo nusprendė neskubėti rinkti parašų.
Nuo keturių iki trijų partijų sumažėjusi valdančioji koalicija jau senokai nebeturi daugumos Seime. Nuo didžiausios parlamentinės Darbo partijos frakcijos neseniai atskilo ir į naują partiją susivienijo grupė parlamentarų.
Pati partija atsidūrė teisėsaugos akiratyje - aiškinamasi, ar „darbiečių“ vadovai negaudavo pinigų už verslininkams padėtą gauti Europos Sąjungos paramą. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tiria, ar į šios partijos kasas neplaukė ir abejotinos kilmės pinigai iš Rusijos.
Kiek dar dirbs Vyriausybė, priklauso nuo A.Brazausko
Tolesnis Vyriausybės likimas, DELFI konsultavusių teisininkų teigimu, priklauso nuo premjero Algirdo Brazausko veiksmų. Vyriausybės vadovas, gavęs penkių ministrų atsistatydinimo pareiškimus, gali juos nunešti prezidentui ir kol kas iš vidinių rezervų ieškoti, kuo juos pakeisti. Tokiu atveju esantiems ministrams būtų pavesta laikinai eiti pasitraukusių kolegų pareigas.
Tokiu atveju, net jei valstybės vadovas premjero teikimu atleistų atsistatydinusius ministrus, kaip teigė teisės specialistai, dar neiškiltų būtinybė Vyriausybei iš naujo Seime gauti įgaliojimus veikti. Pavyzdžiui, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė dar nelaikoma pakeista, nes jos pareigas laikinai eina finansų ministras Zigmantas Balčytis.
Vyriausybei į Seimą iš naujo gauti įgaliojimus tektų eiti, kai premjeras pradės teikti naujų ministrų kandidatūras. Mat pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju ji turi atsistatydinti.
Vyriausybę sudaro 13 ministrų ir premjeras. Tačiau teisininkai kol kas nesutaria, kiek iš tiesų ministrų dabartinėje Vyriausybėje yra pasikeitę. Dar prieš pasitraukiant dviem socialliberalų ministrams kai kurie teisininkai tvirtino, jog per beveik pusantrų dabartinės Vyriausybės darbo metų postų neteko jau šeši ministrai.
Tačiau kiti tokių dabar suskaičiuoja vos du.
Jei Vyriausybė nesulauktų Seimo paramos, ją reikėtų formuoti iš naujo.
Visai kitaip scenarijus klostytųsi, jei premjeras A.Brazauskas nuspręstų atsistatydinti. Tokiu atveju naujos Vyriausybės formavimo procesas prasidėtų iš naujo.