Galimai dėl to Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskutinę Seimo rudens sesijos dieną blokavo projektą dėl R. Šadžiaus skyrimo. L. Graužinienė sprendimą motyvavo tuo, kad Vyriausybės teikimas neatitinka Seimo Statuto reikalavimų.
„Koalicinėje sutartyje to nėra, tiesa. Bet pagal susitarimo dvasią, pozicijos Europos Sąjungoje turi būti pasiskirstomos proporcingai koalicijos narių skaičiui. Toks susitarimas, kuris nebuvo oficialiai užfiksuotas, buvo. Tai buvo toks vyriškas „džentelmeniškas susitarimas“, - DELFI pasakoja Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, kuris sudarant koaliciją po 2012 m. rinkimų atstovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys irgi sako, kad žodinis susitarimas buvo: socialdemokratai esą turėjo prioritetą siūlyti savo atstovą į Europos Komisiją, darbiečiai – į Europos Audito Rūmus.
Socialdemokratai į Europos Komisiją delegavo Vytenį Povilą Andriukaitį, kaip kandidatė į Europos Audito Rūmus tuomet minėta L. Graužinienė. Tačiau jau šių metų rugsėjį pradėta kalbėti apie R Šadžių. Kalbėta, kad L. Graužinienė netinka pareigoms, nes nekalba nei angliškai, nei prancūziškai.
Socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas savo ruožtu siūlo pažvelgti į koalicijos sutartį – joje apie Europos Audito Rūmus nė žodžio. „Niekas nieko nesitarė. Tegul jie pasako, kas jiems tai pažadėjo“, - sako socdemas.
Užsimena apie finansų ministro postą
V. Gapšys teigia, kad Darbo partija artimiausiu metu pageidaus surengti koalicijos partnerių politinę tarybą, nes tokio lygio pareigūnų skyrimai esą privalo būti aptarti su koalicijos partneriais. Ko darbiečiai prašytų, politikas neatskleidžia.
Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis konkretesnis. Jo teigimu, Darbo partijai labai įdomu, kas po R. Šadžiaus užimtų finansų ministro vietą. Neatmestina galimybė, kad Darbo partija reikalaus Finansų ministerijos, nors abejotina, ar ją gaus.
„Nėra didelės paslapties, kad viena iš galimų kandidačių į šią poziciją galėjo būti Seimo pirmininkė, nes jos specialybė ir darbo patirtis atitinka reikalavimus. Bet išėjo taip, kad dėl asmeninių ar kitokių priežasčių šita kandidatūra negalėjo būti pateikta. Tokiu atveju socialdemokratai pasiūlė ministrą R. Šadžių, kuris man atrodo tinkamas ir gali užimti tas pareigas. Mes nesame prieš šią kandidatūrą, bet reikia svarstyti kompleksiškai. Mums atrodo svarbu, kas paskutinius metus bus finansų ministras. Aš neatmesčiau galimybės, kad finansų ministro kandidatūrą galėtų siūlyti ir Darbo partija“, - sako V. Mazuronis.
Finansų ministro postas neformaliai laikomas vienu įtakingiausių, tačiau partijų dalybose jis dažnai „pririšamas“ prie premjero pareigų: Finansų ministerijai paprastai vadovauja politikas iš tos pačios partijos kaip ir premjeras, kuris dažnai yra rinkimus laimėjusios partijos lyderis.
Tačiau, kaip pasakojo vienas socialdemokratas, Darbo partijai aritmetiškai trūksta vadovaujančių postų ministerijose, taigi darbiečiai veikiausiai apeliuos į tai, nors, tikėtina, pateiks kitų prašymų.
Pavyzdžiui, Darbo partijai, ypač jos pirmininkui, labai nepalankios parlamente priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pagal kurias Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos, Europos Parlamento narį ar merą, toks politikas per 15 dienų netenka savivaldybės, europarlamentaro ar mero pareigų – jis nebegali rinktis.
Tai apsunkina V. Mazuronio manevrus, nes jis nori dalyvauti Seimo rinkimuose, bet nebūtų linkęs atsisakyti Europos Parlamento nario mandato. Kadangi politikas perėjo iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, jam atsisakius mandato europarlamentaru taptų Petras Gražulis iš tvarkiečių.
Darbo partija gali pateikti ir kitų reikalavimų.
Jau sveikino su paskyrimu
Lietuva jau dabar vėluoja pateikti kandidatą į Europos Audito Rūmus. Šiuo metu Lietuvai atstovaujančios Rasos Budbergytės kandidatūra baigiasi 2016 m. gegužę. Grįžusi į Lietuvą R. Budbergytė dalyvaus Seimo rinkimuose su socialdemokratais.
Šalys savo kandidatus turi pateikti likus šešiems mėnesiams iki kadrų kaitos, taigi kandidatas turėjo būti aiškus jau lapkritį.
Tačiau R. Šadžiaus kandidatūra negalėjo būti tvirtinama, nes pagal procedūrą kandidatą į Europos Audito Rūmus teikia Vyriausybė, gavusi Prezidentūros ir Seimo pritarimą.
„Prezidentūra buvo aiškiai pareiškusi, kad kol nebus jų teikiamų paskyrimų, tol apie Europos Audito Rūmus ir panašius dalykus nebus kalbama“, - sakė vienas socialdemokratas.
Seimas neseniai iš trečio karto patvirtino prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatą į generalinius prokurorus, nors prieš tai du buvusius kandidatus atmetė. Generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis.
Neatmetama, kad R. Šadžiaus nepaskyrimas prieš Kalėdas gali būti susijęs ir su socialdemokratų vicepirmininko Algirdo Syso vaidmeniu.
Politikai pasakoja, kad gruodžio 23 d., kai socialdemokratų frakcijoje vyko kalėdiniai pusryčiai, R. Šadžius jau buvo sveikinamas su paskyrimu į Europos Audito Rūmus. Tačiau frakcijos patalpose pasirodžius A. Sysui paaiškėjo, kad klausimas nebus įtrauktas į darbotvarkę.
„Aš manau, kad A. Sysas arba nieko nepadarė, kad klausimas atsirastų darbotvarkėje, arba padarė ne viską“, - sakė DELFI pašnekovas iš socialdemokratų partijos.