Tačiau Seime šalies vadovės veto gali būti atmestas, jeigu valdančioji dauguma šiam tikslui surinks 71 balsą. O tai nėra neįmanoma misija, nes socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ formaliai Seime turi 78 balsus skaičiuojant su Seimo pirmininke. Be to, valdantieji niekaip nesiliauja pykti ant D. Grybauskaitės dėl paskutiniame metiniame pranešime išsakytos kritikos.
Tačiau ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas teigia, kad atmesdami veto prieš rinkimus valdantieji komunikaciniu požiūriu šautų sau į koją, nes tuomet atrodytų, kad dirbantieji svarbūs tik D. Grybauskaitei, bet ne, pavyzdžiui, socialdemokratams.
„Atmesti veto prieš rinkimus, kai prezidentė gali pasakyti, kad socialdemokratams žmogus nerūpi ir jie savo transparantus su šūkiu „Svarbiausia – žmogus“ gali susivynioti ir išmesti į šiukšlių dėžę? Na, pabandykim. Aš kol kas tokio varianto nematau“, - sako A. Katauskas.
„Svarbiausia – žmogus“ buvo Lietuvos socialdemokratų partijos šūkis 2012 m. Seimo rinkimuose.
A. Katauskas: kas dabar pasakys, kad jiems nerūpi darbuotojai?
A. Katauskas teigia, kad komunikaciniu požiūriu situacija gana paprasta: Darbo kodekso idėja buvo netinkamai pristatyta visuomenei, o prezidentei D. Grybauskaitei stojus į dirbančiųjų pusę ir pateikus savo siūlymus Darbo kodeksui, norintieji atmesti veto prieš rinkimus gali atrodyti kaip politikai, kuriems dirbantieji nerūpi.
„Kyla klausimas, o kas gi dabar iš politikų, politinių partijų ryšis pasakyti, kad prezidentė klysta arba kad meluoja? Pasakyti „o mums nusispjaut darbuotojų darbo sąlygos“ tikrai niekas nedrįs“, - svarstė pašnekovas.
Primenama, kad socialdemokratai praėjusiuose rinkimuose dalyvavo pabrėždami palankumą mažai uždirbantiems žmonėms. Jų šūkis buvo „Svarbiausia - žmogus!", socialdemokratai žadėjo didinti pensijas ir atlyginimus. Darbo partija žadėjo išspręsti nedarbo problemą, stabdyti emigraciją, panašius pažadus dalijo ir „tvarkiečiai".
Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas sako, kad prezidentės pareiškimas apie nesubalansuotą, darbdavių dominavimą įteisinusį ir buldozeriniu principu priimtą Darbo kodeksą yra svarus elementas, nes D. Grybauskaitė vis dar yra populiariausia šalies politikė, kuriai plojo dešimčių tūkstančių žmonių minia „Laisvės piknike“.
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus" birželio mėnesio duomenimis, D. Grybauskaitė visuomenėje laikoma geriausiai atstovaujanti žmonių interesams: taip mano 17,5 proc. apklaustųjų. Palankiai prezidentę vertina 54,8 proc. respondentų, nepalankiai - 27,3 proc.
A. Katauskas pabrėžia, kad prezidentė jau anksčiau yra siūliusi Darbo kodekso priėmimą atidėti po rinkimų, kad nusloptų emocijos. Tačiau valdantieji nepaklausė, ir prezidentė grąžino teisės aktą į Seimą.
„Prezidentė neatsistojo į profsąjungų ar prieš Darbo kodeksą piketavusių grupių poziciją, mano nuomone, ji nuosekliai laikėsi savo ankstesnės pozicijos, nesigilinant į klausimą, gerai tai ar blogai. O jos paminėti kai kurie terminai labai atspindi, kaip tas kodeksas ėjo Seime: kad jis buvo stumiamas, kad už jį buvo greitai balsuojama, kad net patys Seimo nariai pakalbinti negali atsakyti, už ką jie tiksliai balsavo“, - pasakojo A. Katauskas.
„Nesutinku, kai oponentai sako, kad ji užsikabino už populistų teiginių. Nė velnio. Vienintelis populistas šioje situacijoje buvo Ramūnas Karbauskis, kuris įšoko į procesą ir pasakė, kad prezidentė turėtų vetuoti Darbo kodeksą. Tai triukas, kai atsistoji šalia nugalėtojo ir kartu mojuoji vėliavėle“, - teigia ryšių su visuomene ekspertas.
A. Katausko nuomone, šiuo metu partijoms prieš rinkimus neparanku konfliktuoti su prezidente, nebent jos turėtų savų skaičiavimų, pavyzdžiui, manytų, kad konfliktas su D. Grybauskaite padėtų rinkimuose.
„Vis tik socialdemokratams, mano nuomone, tai būtų pasakyti R. Karbauskiui: „prašau, atsikąsk dar dalį mūsų elektorato“, - svarstė pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra antra populiariausia partija. Pagal „Vilmorus" duomenis, birželio mėnesį už šią partiją balsuoti norėtų 13 proc. apklaustų rinkėjų, už socialdemokratus - 16,2 proc.
Klausiamas, ar valdančiųjų noro atmesti veto neįkvėps metiniame D. Grybauskaitės pranešime išsakyta kritika, nepaminėjus Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo, A. Katauskas neatmetė tokios galimybės. Bet, jo nuomone, partijos skaičiuos, kokią žalą ar naudą tai gali atnešti rinkimuose.
Kaip žinoma, skaitydama metinį pranešimą Seime šalies vadovė sukritikavo valdantįjį elitą ir paminėjo visas politinę sistemą keliančias problemas: prekybą poveikiu, juodąsias buhalterijas, „vijūnėlės dvarus", „dramblio pirkimus", švogerių ir žentų tradicijas, zadanijų dalijimą telefonu. Valdantieji, ypač socialdemokratai, buvo pasipiktinę, kad prezidentė savo kritiką daugiausia nukreipė į juos ir neapsistojo ties korupcijos skandalą išgyvenančiu Liberalų sąjūdžiu.
Dar viena Darbo kodekso apologetų klaida, anot A. Katausko, rimtų šalininkų nebuvimas. Pasak ryšių su visuomene specialisto, Liberalų sąjūdis negali kalbėti, nes yra apimtas skandalo. Premjeras Algirdas Butkevičius oponuoti prezidentei, A. Katausko manymu, gali, bet jis atrodo nerimtai, kai pateikdamas argumentus apie neva padidėsiančią emigraciją, jei nebus jo įsivaizduojamo Darbo kodekso, šalia vykdo interneto apklausą, kaip stabdyti šį procesą.
„Dabartinėje situacijoje socialdemokratai galvos, kaip išlaikyti veidą. Netikiu, kad jie velsis į aštrų konfliktą. Liberalų pozicija šiuo klausimu įdomu, bet turbūt antraeilė“, - svarstė pašnekovas.
„Mano nuomone, premjero komanda turėtų prisiimti atsakomybę, kad Darbo kodeksas komunikacine prasme nebuvo paruoštas priimti Seime. Vienas pavyzdys. Prezidentė sako, kad Seime priimtas Darbo kodeksas didins emigraciją. Premjeras sako, kad jis emigraciją mažins. Premjeras, kuris prieš porą savaičių darė apklausą pas save puslapyje, ką daryti, kad emigracija sumažėtų. Tai juokinga. Tai reiškia, kad jis nežino, ką daryti, jis nežino, ką jis šneka. Šitame kontekste prezidentė, kuri „Laisvės piknike“ kalba tūkstančiams žmonių ir yra pasitinkama plojimais, atrodo stipresnė už premjerą“, - sako A. Katauskas, sakydamas, kad atsiriboja nuo Darbo kodekso turinio ir kalba tik apie komunikaciją.
Beje, pašnekovas sako įžvelgiantis išpuolius ir prieš pačias profesines sąjungas, kurioms pavyko įtikinti šalies vadovę Darbo kodekso nesubalansuotumu: „Tai daroma aiškinant, kokie jie smulkūs, maži“.
A. Katausko nuomone, Darbo kodekso mirtis komunikacine prasme prasidėjo vien pavadinus teisės aktų projektus socialiniu modeliu. Jis sakė, kad šiuo požiūriu galima pasimokyti iš populiaraus amerikiečių serialo „Kortų namelis“, kur prezidento projektas darbo rinkai vadinamas „America Works“.
Kaip elgsis partijos po veto?
Iš viso birželio 21 dieną priimant Darbo kodeksą „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 12 parlamentarų ir 14 parlamento narių susilaikė. Už Darbo kodeksą daugiausia balsavo socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ - tai yra valdančioji koalicija.
Naują Darbo kodeksą parėmė ir nemaža dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio frakcijų narių.
Kaip partijos elgsis sulaukusios prezidentės D. Grybauskaitės veto?
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, balsavusi už Seime priimtą Darbo kodeksą, teigia, kad frakcija dar neturėjo galimybės aptarti D. Grybauskaitės pataisų, todėl nėra aišku, ar socialdemokratai su jomis sutinka. Seimo nariai, pasak jos, taip pat dar neturėjo galimybės susipažinti su prezidentės dekretu.
Pati politikė sakė mananti, kad prezidentės pataisos negriauna Darbo kodekso, todėl joms būtų galima pritarti. Tačiau, jos teigimu, darbdaviams nepriimtinas prezidentės siūlymas, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandžius, būtų 1 mėnuo, o ne 3, kaip buvo įtvirtinta Seime.
Savo siūlymus žurnalistams pristačiusi Prezidentūra šią nuostatą aiškino tuo, kad apskaitant viršvalandžius kas 3 mėnesius, labai sunku kontroliuoti, ar viskas teisinga. Šis sutarimas dėl viršvalandžių apskaitos kas mėnesį pasiektas Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai, bet Seime buvo pakeistas.
Beje, Darbo kodeksui anksčiau nepritarę socialdemokratai rinkosi iš viso nedalyvauti garsiajame balsavime. Pavyzdžiui, taip elgėsi Algirdas Sysas.
Birutė Vėsaitė savo ruožtu teigė pritarianti prezidentės pataisoms. Gediminas Kirkilas sako, jog D. Grybauskaitės pataisos svarstytinos. Pasak parlamentaro, artimiausiu metu turi įvykti Seimo valdyba, kuri paskelbs neeilinės sesijos datą. Šios savaitės penktadienį įvyks valdančiųjų partijų politinė taryba, o neeilinė sesija veikiausiai vyks liepos 11-12 dienomis.
G. Kirkilo akimis, pagrindinė bėda, kad prezidentės veto reikia arba priimti, arba atmesti – remiantis Seimo Statutu, neįmanoma ko nors keisti.
Darbo partija planuoja prezidentės veto atmesti, sakė partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Jis pabrėžė, kad pagrindinis siekis – kad naujas Darbo kodeksas galiotų nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Tačiau jis neatmetė galimybės sugrįžti prie kai kurių prezidentės siūlymų ateityje. Tiesa, V. Mazuronis D. Grybauskaitės poelgyje įžvelgė politinės kovos su valdančiąja dauguma elementų.
„Šitas kodeksas yra ne tik kodeksas. Čia kvepia priešrinkiminėmis kovomis, kas stipresnis, kad geresnis, kas ką nugalės. Aš tame matau ne tik įstatymą, kodeksą, bet ir pasigalynėjimą tarp Seimo ir prezidentės. Galvosime, kokią poziciją užimti“, - sako V. Mazuronis.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija prezidentės veto dar neaptarė ir laukia Rolando Pakso verdikto. Pastarasis DELFI sakė, kad kaip elgtis tarsis su valdančiąja koalicija, tik pabrėžė, kad prezidentė nebendrauja su premjeru A. Butkevičiumi ir todėl vetavo Darbo kodeksą, nors esą galėjo pasiūlyti savo pataisas negrąžindama įstatymo atgal į Seimą.
Kaip balsuojama po prezidento veto?
Seimo Statutas numato, kad prezidentei vetavus teisės aktą, apie tai pranešama artimiausiame Seimo posėdyje. Tačiau šiuo metu neaišku, kada vyks artimiausias posėdis - liepos mėnesį ar rugsėjį. Posėdis vyks liepos mėnesį, jei parlamentarai nutars sušaukti neeilinę sesiją, rugsėjo - jei klausimą nutars svarstyti rudens sesijoje. Tuomet Seimas turės spręsti:
1. ar svarstyti įstatymą iš naujo (klausimas eina į komitetą),
2. ar laikyti nepriimtu (pasibaigia bet koks svarstymas).
Jei Seimas nusprendžia svarstyti įstatymą iš naujo, klausimas patenka į komitetą ir vėliau posėdyje balsuojama:
1. ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (prezidento veto atmetamas, reikia bent 71 balso „už“),
2. ar pritarti prezidento pataisoms (prezidento veto priimamas, reikia daugiau nei pusės dalyvaujančiųjų balsų „už“).
Kaip balsavo politikai už Darbo kodeksą?
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje Darbo kodeksą parėmė (25): Mindaugas Bastys, Bronius Bradauskas, Algirdas Butkevičius, Arūnas Dudėnas, Orinta Leiputė, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Kristina Miškinienė, Albinas Mitrulevičius, Alma Monkauskaitė, Antanas Nesteckis, Andrius Palionis, Marija Aušrinė Pavilionienė, Milda Petrauskienė, Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Vytautas Saulis, Artūras Skardžius, Eduardas Šablinskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Aleksandras Zeltinis, Stasys Brundza.
Iš Darbo partijos frakcijos (17) – Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Loreta Graužinienė, Raimundas Markauskas, Raimundas Paliukas, Artūras Paulauskas, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Gintaras Tamošiūnas, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Zita Žvikienė.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje (5) „už“ balsavo Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius, Kęstas Komskis, Rimas Antanas Ručys, Ona Valiukevičiūtė.
Konservatorių gretose Darbo kodeksą parėmė (11) Mantas Adomėnas, Irena Degutienė, Donatas Jankauskas, Sergejus Jovaiša, Rasa Juknevičienė, Liutauras Kazlavickas, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Kęstutis Masiulis, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras,
Liberalų sąjūdžio frakcijoje (6) – Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Dalia Kuodytė, Jolita Vaickienė, Saulius Bucevičius, Andrius Mazuronis.
Mišrioje Seimo narių grupėje savo balsą už Darbo kodeksą atidavė konservatorius palikęs Arimantas Dumčius.