Pedagogas darbą dabartinėmis sąlygomis apibūdino kaip „švietėjišką bevaisę masturbaciją“.

Nuo karščio alpsta ir mokytojai

„Grįžau per kaitrą iš mokyklos šlapiais šonais, riebaluota kakta ir šlapiu užpakaliu. Eidamas galvojau apie gana chamišką dabartinio švietimo ministro A. Monkevičiaus vakar per TV3 reportažą pasakytus žodžius apie mokslų metų ilginimą, o tiksliau – jo patarimus. Ne mokiniai alpsta, bet mokytojai, ypač vyresnio amžiaus, kurie turi antsvorio ar širdies problemų... Aišku, ir mokiniai skundžiasi, nesusikaupia, ignoruoja pamoką“, – „Facebook“ tinkle rašė mokytojas M. J. Urbonas.

Mindaugas Jonas Urbonas
Ne mokiniai alpsta, bet mokytojai, ypač vyresnio amžiaus, kurie turi antsvorio ar širdies problemų... Aišku, ir mokiniai skundžiasi, nesusikaupia, ignoruoja pamoką.

Mokytojas pabrėžė, kad mokslo metų prailginimas buvo buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės inicijuota naujovė. „Prisiminkime Jurgitą Petrauskienę! Legendinė misijų-vizijų-erezijų-iššūkių ministrė, bet... Deja, ji buvo kas tik norite, tačiau ne Švietimo ministrė. Šios moters viena iš eretinių vizijų (kažkodėl be diskusijų ir apgalvotų pereinamųjų etapų žaibiškai įgyvendinta!) buvo prailginti mokslo metus, kad tėveliai galėtų ramiai dirbti, o mokytojai „(pa)daboti“ vaikus, bet tai buvo gražiai pavadinta „švietimo kokybės gerinimu ir skatinimu!“

Leiskite, aš papasakosiu šios eretinės vizijos įgyvendinimo kasdienybę iš savo perspektyvos, kai sako, kad reikia mokytojui būti šiuolaikiškam, besišypsant pasitikti iššūkius ir Petrauskienės pribezdėtas vizijas. Pasitikome“, – savo pasakojimą tęsė mokytojas.

Mokymasis netradicinėje aplinkoje

Jo teigimu, nei mokytojai, nei mokiniai tokiomis sąlygomis negali normaliai dirbti. „Kasdienė pamoka – kova. Kūrybiškai, žinoma. Mokiniai įeina su „bambaliais“ vandens, inkščia, dūsauja ir jau rėkia: mokytojau, nebežudykit, nieko nebenorime! O aš jau suplanavęs, ką ir kiek „kūrybiškai“ turėtume nuveikti, tačiau jau atsimušu į jų nuostatas. Bet mokytojas gi kūrybiškas, reikia elgtis pagal aplinkybes, – „Facebook“ tinkle pasakojo mokytojas M. J. Urbonas. – Einame į lauką, lapais dangstausi užpakalį, nes buvo prilipęs prie kėdės ir kažkaip lyg ir gėda prieš mokinius. Bet! Nėra kada gėdytis, reikia gerinti mokslo kokybę, todėl klasę veduosi į paunksmę, sėdamės ant žolės ir...“

Mindaugas Jonas Urbonas
Kasdienė pamoka – kova. Kūrybiškai, žinoma. Mokiniai įeina su „bambaliais“ vandens, inkščia, dūsauja ir jau rėkia: mokytojau, nebežudykit, nieko nebenorime!

Mokytojas pasakoja, kad dirbant gamtoje mokymosi procesui trukdo daugybė trukdžių. „Jau nusiskundimai, kad skruzdės ir mašalai puola. Merginos pašokusios cypia, taršosi vadovėliais, kuriais bando užmušti parazitus, o po minutės pusė klasės jau čiaudi, nes kažkokie pūkai sklaidosi, vienam pasileidžia kraujas iš nosies ir... Ką? Toliau gerinam mokslo kokybę kūrybiškai! Lydžiu mokinį pas seselę, o kol nulydžiu, kiti nubėga per kelią į „Maximą“ ar už kampo parūkyti, – teigė mokytojas. – Kameros užfiksuoja, o mokytojas sėdi po to pas socialinę ir komentuoja situaciją, žinoma, kūrybiškai ir mokslo gerinimo labui!“

Anot mokytojo, „šlapios“ pamokos vis kartojasi viena po kitos: „Kita pamoka analogiškai kartojasi. Lakstai išpiltas prakaito, bandai pralinksminti ir „padaboti“ mokinius, tačiau šypsaisi, nes kaip čia „prestižiškiau“ pasielgti (nes iš mokytojo tikisi prestižo, o ne humanizmo – tą gi parodė visuomenės požiūris, kai mokytojai švilpė ministrei per salę!), juk ir tavo nuotaika turi atliepti mokslo gerinimo kokybės troškimą, o ne temperatūros laipsnius; privalai mažuosius įkvėpti – juk šitaip mokomi dabarties pedagogai!“

Darbą per karščius vadina švietėjišką bevaise masturbacija

M. J. Urbono teigimu, mokymosi proceso gerinimui nepadeda ir pamokų sutrumpinimas. „Pasakysiu taip: kiekviena pamoka, kokia ji bebūtų sutrumpinta, ji vis tiek yra mokytojui pirties sąlygomis ne pamoka, o kova, bandant nors kiek pritraukti tas 45-35 minutes prie turinio, kad būtų suimituota pamokos stimuliacija ir tai primena, – atleiskite, bet tokia tiesa – švietėjišką bevaisę masturbaciją, žinoma, švietimo kokybės gerinimo labui, – teigė pedagogas. – Kurių galų visuomeniškai kelti švietimo gerinimo kokybę tokia fizine ir stresine situacija? Ogi tas senas sovietinis noras atrodyti geriau, negu atrodome iš tikrųjų.“

Mindaugas Jonas Urbonas
Lydžiu mokinį pas seselę, o kol nulydžiu, kiti nubėga per kelią į „Maximą“ ar už kampo parūkyti.

Bandymas atrodyti geriau, anot jo, yra valdžios užmačios. „Pritaukšdami gražių tokių žodžių-pasakymų: „kūrybiškumas“, „iššūkiai“, „gerinkime švietimą mokyklose“, „bus geresni mokinių rezultatai“ (čia ne visais atžvilgiais, bet tam, kad įgyvendintume tam tikrus nepamatuotus įstatymus) iš tikrųjų simuliuojame vidurinės darbo klasės darbuotojais mokytojais (šiuo atveju ir mokiniais) ir rodome visuomenei pokytį švietimo sistemos valdžios, tačiau tai tik patiekalas, bet jūs nematėte tarakonais užveistos virtuvės. O virtuvė – tai aš! (Čia galėjo būti Karaliaus Saulės žodžiai.)

Nežinau, ar tokius Vakarus ir Skandinaviją bandome pasivyti, įtariu, kad nelabai, tačiau baisiausia, kad pasistatydami sau įstatymus kaip paminklą, imame neigti ne tik savo padarytas klaidas, bet ir realybę“, – kalbėjo mokytojas.

Pedagogas įrašą baigė kalbėdamas, kad įstatymai Lietuvoje yra per kieti ir, rodo, priimti amžiams. „Mūsų teisinės Respublikos tragedija ta, kad sudieviname įstatymus kaip iškaltus Mozės akmenyje paties Dievo ir net nebegalime jų pertaisyti, todėl lankstomės, kol lūžta stuburas arba, prilimpa užpakalis prie kėdės, kad net gėda jį atplėšti, – „Facebook“ tinkle rašė mokytojas. – Bet jei ir atsikelsi nuo kėdės be kelnių prieš klasę, išlik kūrybišku, nes šiaip ar taip, viskas mokinių rezultatų gerinimui. (Perfrazuojant A. Monkevičiaus vakarykštį pasisakymą).“

Daugelyje mokyklų dėl karščio nutraukiamos pamokos

Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos.

Kaip skelbė BNS, Žvėryno gimnazijoje mokosi 5-12 klasių mokiniai. Dvyliktokai mokslo metus jau baigę, tačiau kitiems mokslo metai turėtų baigtis birželio 21-ą dieną – kaip ir daugumoje šalies mokyklų. Vilniuje pamokos nuo trečiadienio jau nevyksta ir sostinės Žemynos gimnazijoje.

„Jeigu vaikas gali pabūti ramiai namuose, tai man atrodo, kad geriau, nes yra vaikų, kuriems ir kraujas iš nosies buvo pradėjęs bėgt“, – BNS teigė Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė.

Mokiniai mokosi net rūbinėse

Lietuvoje vyraujant neįprastai karštiems orams, mokytojai priversti ieškoti išeičių dėl tvyrančios kaitros klasėse. Internete plinta vaizdo įrašas, jog pamokos Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje vyksta mokyklos rūbinėje.

Vaizdo įrašą „Facebook“ tinkle paviešinęs mokinys filmuodamas vaikščiojo po rūbines ir pasakojo, kur kokia pamoka vyksta.

Vaizdo įraše matyti, kad mokiniai susėdę ant grindų rūbinėse, mokytoja stovi ir dėsto pamoką. Rūbinės viena nuo kitos atskirtos metaliniu tinklu.


Ministerija ragina trumpinti pamokas, mokytis netradicinėse erdvėse arba nutraukti pamokas

Dar prieš savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą, kuriame ragino ieškoti netradicinių erdvių mokymo procesui bei trumpinti pamokas. Ministerija priminė, kad esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t.y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose.

Ministerija tai pat ragina leisti mokiniams neiti į mokyklą tol, kol laikysis nepakeliami karščiai.

„Šalyje esant didesniems karščiams kviečiame mokyklas lanksčiai derinti ugdymo procesą su vaikų sveikos aplinkos užtikrinimu. Pamokos gali būti trumpinamos, daugiau veiklų organizuojamos ten, kur nėra tvanku ir neplieskia saulė“, - pranešime cituojamas ministras A. Monkevičius.

Pasak ministro, higienos normose reikėtų platesnio reglamentavimo, kaip elgtis esant karščiams. Būtent todėl su Sveikatos apsaugos ministerija bus svarstoma, kaip aiškiau reglamentuoti, kada mokiniams neberekomenduojama būti lauke, mokykloms nebeorganizuoti pamokų.

Skundžiasi ir mokinių tėvai

DELFI laišką parašiusi mokinio mama piktinosi, kad tokiu oru reikia vaiką vesti į mokyklą. „Lauke 33 laipsniai šilumos, mokyklos patalpose – 30 laipsnių. Visaip bandau pateisinti ir suprasti Lietuvos švietimo sistemos priimtą sprendimą pratęsti mokslo metus. Kad ir kaip stengčiausi – nerandu nieko pateisinamo ir suprantamo. Nejau, gerbiami valdžios atstovai, nesuprantate, kad pratęsdami mokslus šitokia kaina ir sąlygomis, nei vienam Lietuvos vaikui nepridėsite žinių. Kodėl su mūsų vaikais elgiatės kaip su eksperimentinėmis žiurkėmis?“ – laiške DELFI rašė skaitytoja.

„Gal leiskite mums, tėvams, pasirūpinti vaikų atostogomis?“ – piktinosi mama.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (344)