Anot jo, darbo dienų perkėlimas yra mažesnė blogybė verslui nei papildomos šventinės dienos, kurių nuo šiemet padaugėjo penkiomis.
Daugiau poilsio dienų atsirado Seimui dar pernai gruodžio pabaigoje patvirtinus Darbo kodekso pataisas, pagal kurias su savaitgaliais sutampančios šventinės dienos yra perkeliamos į artimiausią darbo dieną.
Nuo metų pradžios viena diena ilgiau šventėme Naujųjų metų pradžią, papildomą laisvą dieną gavome už su šeštadieniu sutapusią Kovo 11-ąją, ilgiau šventėme Velykas, Motinos dieną ir Jonines.
Praėjusi Valstybės diena taip pat įnešė sumaišties į darbų grafikus, nes vakar turėjusi būti darbo diena buvo perkelta į šeštadienį.
“Tai, žinoma, nėra labai patogu, tačiau ir ne tragedija. Verslininkai papildomas švenčių dienas vertina nevienareikšmiai: vieni džiaugiasi padidėjusiais pardavimais, o kiti sako, kad toks sprendimas yra klaida. Dirbantieji tuo, be abejo, patenkinti, tačiau verslas vis tiek patiria nuostolių. Mes tegalime priminti elementarius ekonomikos dėsnius - kuo mažiau dirbama, tuo mažiau ir uždirbama. Tačiau antra vertus, išeiginių ir šventinių dienų negalima visiškai atsisakyti arba sumažinti iki minimumo”, - teigė LPK atstovas.
Vairuotojams ilsėtis nėra kada
Linas Skardžiukas, vienos didžiausių šalies keleivinio transporto kompanijos “Kautra” generalinis direktorius, akcentavo, kad šis ilgas savaitgalis įmonei - tikras darbymetis.
“Mūsų bendrovė dirba įprastu ritmu, nors, žinoma, darbo krūviai gerokai padidėja, nes laisvomis dienomis ir dar vasarą žmonės daug keliauja. Tačiau per keturias laisvas dienas vežėjams yra patogiau dirbti nei vieną, kai patiriame smūgines apkrovas - per kelias valandas daug keleivių turime pergabenti iš vienos vietos į kitą. Per ilgesnį savaitgalį keleivių srautas išsiskirsto ir ypatingesnių nepatogumų nepatiria nei jie, nei vežėjai”, - pridūrė įmonės vadovas.
Tačiau jis pripažino, kad vairuotojams per tokias dienas tenka mažai ilsėtis.
“Darbuotojų ir taip trūksta, o per ilgesnes šventes tenka dirbti beveik visiems. Toks darbo grafikas mūsų įmonei yra įprastas. Vairuotojams, žinoma, už šias dienas mokamas dvigubas darbo užmokestis. Žiūrint formaliai, įmonė dėl to patiria nuostolių, tačiau mes neketiname taupyti savų darbuotojų atžvilgiu. Darbuotojai švenčių metu turi uždirbti daugiau”, - teigė “Kautros” generalinis direktorius, neneigęs, kad ir įmonės pajamos šiomis dienomis padidėja.
Norinčiųjų dirbti mažėja
“Audimo” valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis nė kiek nedramatizuoja susidariusios situacijos, kai įmonei tenka perkelti darbo dieną į savaitgalį, o vėliau ilgesniam laikui stabdyti gamybą.
“Nematome jokių problemų. Jeigu darbo diena yra nukeliama į savaitgalį, tai darbuotojai vis tiek atidirba. Įmonė dėl to nuostolių tikrai nepatiria. Praėjusį šeštadienį visi dirbome, o per šį keturių dienų savaitgalį nedirbsime. Šventės yra šventės, tačiau jeigu daugiau švęsime, o ne dirbsime, tai šalies ekonomika tikrai nekils”, - komentavo R.Povilaitis.
Anot jo, ne tik verslas, bet ir darbuotojai patiria nuostolių dėl papildomai atsiradusių šventinių dienų. “Audimo” valdybos pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvoje lieka vis mažiau norinčių dirbti darbuotojų: “Deja, mūsų šalyje dauguma žmonių nori kuo ilgiau ilsėtis ir kuo mažiau dirbti”.
Kur kas kategoriškesnės nuomonės šiuo klausimu laikosi Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) prezidentas Jonas Karčiauskas. Praėjusią savaitę vykusiame visuotiniame asociacijos narių susirinkime jis kritikavo valdžios sprendimą pridėti daugiau poilsio dienų, nes tai stabdo tekstilės įmonių plėtrą.
“Įmonės turi mažiau galimybių operatyviai atlikti specifinius užsakymus vien todėl, kad neįtikėtinai sparčiai daugėja laisvadienių. Nenustebčiau, jei kitais metais švęstume “uošvės dieną”, prasimanytume poilsio per “šv. bulviakasį”. Jau dabar per metus mes dirbame tik 6,7 mėnesio, o likusią dalį ilsimės”, - ironizavo J.Karčiauskas.
LATĮA prezidentas spėjo, kad daugėjantis laisvadienių skaičius yra alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų interesus atstovaujančių lobistų pergalė, lemianti didesnius alaus ir degtinės pardavimus.
Poilsis didina darbingumą?
Verslininkų teigimu, kol kas sunku įvertinti nuostolius, kuriuos įmonės patirs dėl papildomai atsiradusių švenčių dienų. Apytiksliai skaičiuojama, kad vien tik darbuotojai dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos praras apie 100-150 litų. Finansų ministerijos duomenimis, šalies biudžetas neteks apie 0,5 mlrd. litų.
Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad ne visos ūkio šakos skaičiuos nuostolius dėl papildomų laisvadienių: “Maisto, alkoholio gamintojams šventės yra palankios, nes tomis dienomis jų pardavimai didėja, o gamybininkams, kitų paslaugų teikėjams toks kilnojimas nėra naudingas. Tačiau tomis dienomis bendro vidaus produkto pagaminama mažiau nei įprastą darbo dieną”.
Vis dėlto kol kas didelės grėsmės šalies ekonomikai neįžvelgiama.
“Iki šiol nėra pagrindo teigti, kad papildomi laisvadieniai žymiai sulėtintų šiuo metu gana sparčiai augančią ekonomiką. Be to, keliamos prielaidos, kad poilsio dienos lemia ir žmonių darbingumą. Tiesa, konkrečiai nėra įvertinta, ar tai iš tiesų turi esminės įtakos įmonių veiklai”, - pridūrė M.Vaičiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuostolių dėl ilgesnių poilsio dienų patirs tik tie darbuotojai, kurių atlyginimas skaičiuojamas pagal pagamintos produkcijos kiekį ar aptarnautų žmonių skaičių. Šių darbuotojų pajamos sumažės.
Pageidauja atgaivinti diskusiją
“Kauno dienos” pašnekovai teigė nesitikintys, kad politikai artimiausiu metu galėtų pakeisti šį sprendimą.
“Oficiali Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomonė yra tokia, kad politikai priėmė klaidingą sprendimą ir jį reikia keisti. Apie tai esame informavę ir aukščiausias šalies institucijas”, - teigė LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas M.Aleliūnas.
Jo nuomone, diskusiją dėl šventinių dienų vertėtų atgaivinti: “Manau, kad nevertėtų dėti galutinio taško, tačiau nereikia šio klausimo spręsti karštakošiškai. Galbūt pavyktų rasti išeitį, tenkinančią visas puses. Gal ir reikėtų pasvarstyti variantą, kad visas tas šventines dienas sudėti į krūvą ir įteisinti ilgesnes kalėdines atostogas?” - svarstė M.Aleliūnas.
Tačiau jis pripažino, kad palenkti Seimą savo pusėn nebus lengva, nes politikams “reitingų reikia ir šiandien, ir rytoj”, todėl jie greičiausiai nesiryš priimti elektoratui nepalankių sprendimų, juolab kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai.
“Socialine prasme toks politikų pasirinkimas atrodo labai gražiai, tačiau ekonomikos tikrai nestiprina”, - užsiminė LPK atstovas.
“Audimo” valdybos pirmininkas R.Povilaitis įsitikinęs, kad politikai pakeisti sprendimą ryžtųsi tik tuo atveju, jeigu sulėtėtų šalies ekonomikos plėtra.