Darbą Vilniuje pradeda du rabinai

„Samdome du rabinus, kurie turėtų vykdyti rabinų funkcijas. Žydų bendruomenė be rabino būti negali“, - BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, nauji rabinai turėtų organizuoti edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti Toros ir tradicijų mokymo seminarus, atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti įvairias religines paslaugas, tokias kaip apipjaustymą.

Lietuvos žydų bendruomenė rabino oficialiai neturėjo ilgiau nei pusę metų, kai rugpjūtį iš Lietuvos rabino pareigų atleistas Chaimas Bursteinas, kurį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apkaltino skleidžiant melą apie Šnipiškių kapines Vilniuje.

Du nauji rabinai atrinkti paskelbus atvirą konkursą.

Į Vilnių gyventi su šeima persikeliantis rabinas Šimšonas Danielis Izaksonas gimė 1987 metais Mogiliove Baltarusijoje, vėliau mokėsi Maskvos judaizmo dvasinėje seminarijoje, o 2005 metais repatrijavo į Izraelį, kur tęsė judaikos studijas Jeruzalėje. Gavęs rabino licenciją, jis ketverius metus dirbo Vitebsko bendruomenės rabinu.

Antrasis rabinas Kalevas Krelinas šiuo metu dirba rabinu Rygoje. Jis Vilniuje nuolatos negyvens, ir derins abu darbus. K.Krelinas gimė 1969 metais Maskvoje, 1988 metais repatrijavo į Izraelį, vėliau dirbo dėstytoju Kopenhagos žydų akademijoje, bendruomenės rabinu Vokietijoje ir JAV sinagogos rabinu.

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Antrojo pasaulinio karo metais per nacistinės Vokietijos okupaciją nužudyta per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

„Būti rabinu Vilniuje yra didžiulė garbė ir atsakomybė“, - sakė F.Kukliansky.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų.