Sandoriai su Rusijos įmone „Transmashholding“ – ne vienintelė Lietuvos valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ sąsaja su Vladimiro Putino valdomos Rusijos įmonėmis.
© V.Danauskienės nuotr.

Ši Lietuvos bendrovė ignoravo oficialiąją Lietuvos užsienio politiką ir vykdė milijoninius sandorius su kita Rusijos bendrove – Kaliningrado srityje registruota akcine bendrove „Baltkran“.

Pastaroji šių metų vasarą Šeštokų geležinkelio stotyje (Lazdijų rajonas) montavo ožinį kraną, skirtą krovos konteinerių perkrovai.
Darbai vyko tuo metu, kai toje pačioje Šeštokų geležinkelio stotyje NATO sąjungininkų pajėgos vykdė karinės technikos bei ginkluotės logistikos darbus, rengiantis didžiausioms Baltijos šalyse karinėms pratyboms „Kardo kirtis“ („Saber Strike“).

Apie tokį „Lietuvos geležinkelių“ sandorį nieko nežinojo ne tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Krašto apsaugos ministerija, bet ir Valstybės saugumo departamentas bei šalies Prezidentūra.

Laimėjo Kaliningrado įmonė

Tuo metu, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijai dėl Ukrainai priklausančio Krymo okupacijos, Lietuvos valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ organizavo daugiau nei vieno milijono eurų vertės viešąjį pirkimą, kurį laimėjo Rusijos Federacijos „Draugystės“ ordino kavalieriaus, Kaliningrado srities Garbės piliečio ir vietos deputatų tarybos politiko valdoma bendrovė.

Kaip teigiama viešai prieinamoje informacijoje, 100 procentų bendrovės „Baltkran“ akcijų priklauso šios bendrovės prezidentui, Rusijos Federacijos piliečiui, verslininkui Olegui Filipovičiui Jermolajevui.

Europos Sąjunga ekonomines sankcijas Rusijai paskelbė 2014-ųjų liepą, kai iš Ukrainos rytų separatistų teritorijos buvo numuštas keleivinis Malaizijos oro linijų lėktuvas MH17.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dokumentų, dar 2014-ųjų metų lapkričio 27-ą dieną valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 158022 „RMG ožinio konteinerinio krano su bėgine važiuokle pirkimas“.

Už šį pirkimą buvo paskirti atsakingais „Lietuvos geležinkelių“ įmonės Pirkimų skyriaus viršininkas Saulius Braziulis ir pirkimų komisijos pirmininkė, to paties skyriaus vyresnioji specialistė Silvija Grabauskienė.

Dalyvauti konkurse pasiūlymus atsiuntė trys konkurso dalyviai: Rusijos Kaliningrado mieste, A. Nevskio g., registruota OAO „Baltkran“, darbus pasisiūliusi atlikti už 1 mln. 54 tūkst. eurų, Vilniuje registruota UAB „Baltic Cranes Industry“ (darbų kainą pasiūliusi 1 mln. 251 tūkst. eurų) ir ūkio subjektų grupė, kurią sudarė Šiauliuose registruota AB „Cranbalt“ bei Kaliningrado srities Svetlyj mieste registruota OOO „Optim – Kran“. Pastarieji darbus siūlėsi atlikti už 1 mln. 852 tūkst. eurų. Visos sumos nurodytos be PVM.

„Lietuvos geležinkeliai“ laimėtoją rinkosi vadovaudamiesi „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijumi.

Konkurso laimėtoja „Baltkran“ surinko net 94 proc. ekonominio naudingumo taškų iš 100. Viešojo pirkimo dokumentuose ji buvo įvardinta kaip „užsienio įmonė“.

Antroje vietoje likusi lietuviškoji „Baltic Cranes Industry“ buvo įvertinta 87,4 balo, o trečioje vietoje likęs konkurso dalyvis – 59,54 balo.

Konkurso dalyvių vokų su pasiūlymais atplėšimas „Lietuvos geležinkeliuose“ įvyko 2015-ų metų sausio 8-ą dieną, tačiau pati sutartis tarp „Baltkran“ ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirašyta tik 2015-ų metų rugpjūčio 28-ą dieną. Ją pasirašė tuometinis VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir OAO „Baltkran“ prezidentas Olegas Filipovičius Jermolajevas.

Stasys Dailydka
Stasys Dailydka
© DELFI / Andrius Ufartas

Už sutarties vykdymo kontrolę atsakingu buvo paskirtas „Lietuvos geležinkelių“ Kauno regiono stočių skyriaus vyriausiasis inžinierius Eugenijus Rudaitis.

Darbus įmonė „Baltkran“ įsipareigojo įvykdyti iki 2016-ų metų rugpjūčio 28 dienos. Jokių subrangovų sutartyje numatyta nebuvo.

Montavimo darbai – NATO pajėgų pašonėje

2016-ųjų vasaros pradžia, birželis. Mažas Šeštokų miestelis Lazdijų rajone atgijo. Dar caro laikais statyta Šeštokų geležinkelio stotis beveik kiekvieną dieną pasitikdavo vagonus su karine technika.
Į Lietuvą geležinkeliu atvykstantys NATO pajėgų Europoje daliniai rengėsi didžiausioms Baltijos šalyse karinėms pratyboms „Kardo kirtis“.

Penki tūkstančiai karių iš septynių valstybių į Lietuvą gabenosi savo karinę techniką, ginkluotę, karius.

Šeštokų geležinkelio stotyje iš Europos atvykę vagonai buvo nukraunami nuo europietiškosios vėžės ant rusiškosios, ir vėliau geležinkeliu, jau Lietuvos teritorija, vyko į pratybų vietą.

Visus šiuos procesus nuo Šeštokų geležinkelio stoties perone montuojamo ožinio krano stebėjo budri Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino administracijai pavaldžios įmonės darbuotojų akis.

„Mažame miestelyje, kokie yra Šeštokai, tai nebuvo jokia paslaptis, kad stotyje pilna „amerikonų“ su karine technika. Ne tik vaikai, bet ir mes, suaugę, ėjome pažiūrėti tos technikos. Tik va, mūsų vaikus, norinčius nusifotografuoti prie tų mašinų, kareiviai vijo tolyn, sakydami, kad nevalia. Tuomet ir nusistebėjome, kad vaikus vaiko, o tai, kad juos iš aukštai stebi kokia dešimt Rusijos įmonės agentų – niekam neužkliūva“, - DELFI teigė Šeštokų geležinkelio stoties darbų meistras, paprašęs neminėti jo pavardės.

Pašnekovas išsitarė, kad ta pati firma iš Kaliningrado ir jos darbuotojai čia dirba jau bene trisdešimt metų – ne tik kranus montuoja, bet ir juos prižiūri, teikia techninį ir garantinį aptarnavimą, apmoko Lietuvos geležinkeliečius dirbti su jų sumontuota technika.

Vyras noriai vedžiojo DELFI žurnalistę po geležinkelio stoties teritoriją, rodė ant bėgių sumontuotus kranus, pasakojo apie jų privalumus.

„Šitas, kur dabar sumontavo, tai jau labai modernus. Pilnas visokios automatikos, viskas kompiuterizuota. Kai buvo paleidimas, tai kažkas užstrigo, tai tas jų darbų vadovas paskambino telefonu, į Kaliningradą, tie ten kažką tik suspaudė kompiuteryje – ir jau veikia“, - pasakojo vyras.

Paklaustas, ar jų, geležinkelio darbininkų, nestebino, kad rusai kraną montavo tuo pačiu metu, kai Šeštokų geležinkelio stotyje buvo ir NATO sąjungininkų kariuomenės technika, vyras pritariančiai palinksėjo galva.

„O kaip nestebins? Aišku, stebino!” - sakė geležinkelietis.

Techninėse sąlygose – vaizdo kameros ir įrenginio valdymas nuotoliniu būdu

Skaitant „Lietuvos geležinkelių“ ir „Baltkran“ sutartį, o ypatingai – jos technines sąlygas, kurias rengė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, į akis krenta itin palankios sąlygos tiekėjui, o taip pat - techninėse sąlygose įrašyti punktai, galimai keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kaip matyti iš dokumentų, daugiau nei penktadalį sandorio sumos – 224 252,78 euro, Lietuvos valstybės įmonė Rusijos rangovui pervedė avansu.

Sutarties tekstas sudarytas lietuvių ir rusų kalbomis, nors įprastai tarptautinės sutartys tarp Lietuvos ir užsienio valstybių ūkio subjektų sudaromos lietuvių ir anglų kalbomis.

Krano konstrukcijos specifikacijoje nurodoma, jog jame turi būti sumontuotas domofonas ir bevielė radijo dažnių (RF) sistema, o taip pat – krano operatoriaus kabinoje „turi būti įrengtas nuotolinis (GPRS) visų krano duomenų perdavimas į kitą PC (personalinį kompiuterį – aut. past.) ir turėti galimybę juos kontroliuoti (gedimai, operatorių registracija, krano darbo – stovėjimo laikai, išdirbtos moto valandos, keliamo svorio, vėjo greičio ir kt. su krano eksploatacija ir valdymu susiję duomenys)“.

Ožiniame konteineriniame krane sumontuotos keturios vaizdo kameros į abi platformos važiavimo krypties puses. Monitorius - su didele skiriamąja geba, o ekranai sumontuoti spalvoto vaizdo, kad galima būtų aiškiai matyti vaizdą. Monitoriaus ryškumas tiek dieną, tiek naktį reguliuojamas, o kamerų jautrumas tiek efektyvus, kad užtikrina gerą vaizdą net esant itin menkam apšvietimui.

Kaip informavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius, techninę specifikaciją parengė kranų priežiūros meistras R. Daukšas, pasirašė vyriausiasis inžinierius E. Rudaitis, technines sąlygas patvirtino Krovinių vežimo direkcijos technikos taryba.

Nežinojo nei Seimas, nei Prezidentūra

Tokia Lietuvos geležinkelininkų iš Rusijos įmonės įsigyto ožinio krano techninė charakteristika kelia nerimą konservatoriui Arvydui Anušauskui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojui.

„Visų pirma, kelia nuostabą, kodėl apie tokį pirkinį ir jo laimėtoją mūsų komitetas nebuvo gavęs jokios informacijos nei viešojo pirkimo eigoje, nei jam pasibaigus. Antra, stebina, kad vos 41 tonos keliamosios galios kranui prireikė šitiek kompiuterinės įrangos. Ar tikrai jos tiek reikia? Ir kas tuos kompiuterinius krano duomenis naudos? „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginė įmonė, nacionalinis saugumas ir mūsų šalies interesai šioje vietoje turi būti prioritetiniai ir besąlygiški.

Strateginei įmonei, sudarant sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ne itin draugiškos trečiosios šalies įmonėms, reikia įvertinti įvairias aplinkybes. Ir viena tokių aplinkybių - nacionalinio saugumo užtikrinimas. "Lietuvos geležinkeliams“, panašu, ne itin neegzistuoja tokios sąvokos, kaip nacionalinis saugumas – jie, bent jau šiuo minimu atveju, elgėsi taip, kaip norėjo“, - sako Seimo narys.

Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Ypatingai parlamentarui užkliuvo tai, kad visa informacija apie krano valdymą, veikimą ir gedimus galimai bus prieinama ir gamintojui, t. y. Rusijos įmonei.

„Šeštokuose pastatyta įranga, kurios kompiuteriniai ir kiti gedimai teoriškai įmanoma šalinti ir iš Kaliningrado. Ar tikrai bus šalinami, kai reikės iškrauti nacionaliniam saugumui užtikrinti skirtą sąjungininkų įrangą? Iš esmės, tokios krano techninės galimybės leidžia Rusijos įmonei kontroliuoti mūsų geležinkelio krovos darbų tempą“, - teigė A. Anušauskas.

„Lietuvos geležinkeliai“ priskiriami prie Lietuvos Respublikos strateginių įmonių. Tokio pobūdžio įmonių viešiesiems pirkimams, pasak A. Anušausko, yra būtina atlikti antikorupcinio pobūdžio vertinimą, o visą konkursą ir jo dalyvius, bei ypatingai – laimėtoją, įvertinti nacionalinio saugumo šalies interesams požiūriu.

„Jei pirkimas nėra vykdomas pagal Pirkimų saugumo ir gynybos srityje įstatymą, o šiuo atveju, tas nebuvo vykdoma, tai bent jau mūsų tarnyba to nevertiname. Bet jei mums kyla abejonių ar klausimų - tiek dėl saugumo ar korupcijos - turime teisę perduoti informaciją teisėsaugai, kad įvertintų. Vertinant šį pirkimą, tokių įtarimų ar duomenų formaliai neturėjome“, - DELFI sakė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė.

Raštu užklausus Valstybės saugumo departamento (VSD), ar dėl tokio sandorio buvo priimta pažyma/išvada, kuri pateikta, kaip tai numato įstatymai, LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, tuometinei LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei bei tuometiniam Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, o jeigu tokia informacija nebuvo pateikta, kodėl - VSD tai komentuoti atsisakė.

„VSD nekomentuoja kitoms institucijoms teikiamos žvalgybos informacijos“, - rašoma VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovės Aurelijos Katkuvienės atsiųstame atsakyme.

Tuo tarpu šalies Prezidentūra į klausimą, ar Dalia Grybauskaitė buvo informuota apie minėtą "Lietuvos geležinkelių" ir Rusijos įmonės "Baltkran" sandorį, atsiųstame atsakyme nurodo, kad „Prezidentūroje informacijos apie Jūsų minimą atvejį gauta nebuvo“.

Krašto apsaugos ministerija, atsakydama į klausimą, ar buvo žinoma, kad vykdant krano montavimo darbus Šeštokų geležinkelio stotyje, tuo pačiu metu ten vyko ir NATO pajėgų karinės technikos bei ginkluotės perkrovos darbai, raštu atsiųstame atsakyme teigė, kad „tokia informacija Krašto apsaugos ministrui nebuvo žinoma“.

„Lietuvos geležinkeliai“ išsisukinėja

Paprašytas paaiškinti apie minėtą sandorį, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas . Jurevičius patvirtino, kad jo atstovaujamai įmonei buvo žinoma, kad vykdant krano montavimo darbus Šeštokų geležinkelio stotyje, tuo pačiu metu ten vyko ir karinės technikos bei ginkluotės perkrovos darbai.

Tačiau nuo klausimo, kaip tai atitiko šalies nacionalinio saugumo interesus, geležinkeliečių bendrovės atstovas išsisuko, kalbą nukreipdamas į grynai techninius statybos saugumo reikalavimus.

„Pakrovos metu krano montavimo darbai vyko nustatytoje statybvietėje, kadangi nebuvo jokios informacijos apie menamai keliamą montavimo darbų pavojų karinės technikos bei ginkluotės pakrovos darbams“, - teigiama raštu atsiųstame bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atsakyme.

„Toks jų vertinimas – daugiau nei išsisukinėjimas. Tai – pigi apgaulė, kurią galima lengvai patikrinti.

„Lietuvos geležinkeliai“ puikiai žinojo, kas tai per bendrovė, kam ji atstovauja ir kad tai tiesiogiai liečia mūsų valstybės saugumo interesus. „Lietuvos geležinkeliai“ tęsia seną tradiciją – bendrauti su Rusijos įmonėmis, ignoruojant mūsų šalies oficialiąją užsienio politiką ir nacionalinio saugumo interesus“, - sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas.

„Lietuvos geležinkeliai“ neigia, esą minėtas sandoris turėjo būti įvertintas tiek antikorupciniu, tiek nacionalinio saugumo požiūriu.

„Bendrovė laikosi antikorupcinės veiklos skatinimo/nulinės tolerancijos korupcijai diegimo į bendrovės organizacinę kultūrą politikos. Tokios ilgalaikės, sistemiškos politikos įgyvendinimui bendrovė pasirenka skirtingo masto priemones, tarp kurių paminėtina korupcijos rizikos analizių atlikimas, antikorupcinių planų rengimas, nuolatinis darbuotojų švietimas, viešųjų pirkimų skaidrus organizavimas ir jų vykdymas griežtai laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų.

Visgi kiekvieno viešojo pirkimo atskiras antikorupcinis vertinimas bendrovėje nėra atliekamas; tokio antikorupcinio vertinimo bendrovė nėra imperatyviai įpareigota atlikti jokiu galiojančiu LR teisės aktu. Pažymėtina ir tai, kad LR teisės aktai numato teisės aktų, jų projektų antikorupcinį vertinimą, kurio tikslas – eliminuoti galimas sąlygas korupcijai, tačiau proceso – t.y., atliekamų viešojo pirkimo procedūrų – antikorupcinis vertinimas nėra galimas.

Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas numato, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius.

Nurodytu atveju Rusijos Federacijos bendrovė “Baltkran” atitinkamų ketinimų ar interesų dėl bendrovės akcijų įsigijimo nereiškė, o pirkimuose dalyvaujančių įmonių įvertinimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams įstatyme nėra numatytas, todėl nebuvo atliekamas“, - teigė bendrovės atstovas D. Jurevičius.

Įmonė taip pat neigia, esą ožinio krano gamintoja Rusijos bendrovė „Baltkran“ gali gauti įrenginio duomenis ar juos valdyti.

„Įrenginio gamintojas negali gauti įrenginio duomenų ir neturi galimybės jų kontroliuoti nes duomenys perduodami į uždarą LG kompiuterinį tinklą. Valdyti įrenginį nuotoliniu būdu galimybės nėra“, - rašoma „Lietuvos geležinkelių“ atsakyme.

Plačiai nušvietė Rusijos žiniasklaida

Kodėl konkursą krano pagaminimui ir sumontavimui laimėjusi Rusijos įmonė „Baltkran“ delsė pradėti darbus ir krano montavimo eigos ėmėsi būtent tuomet, kai pro Šeštokų geležinkelio stotį turėjo judėti NATO kariuomenės daliniai bei karinė technika?

Priminsime, kad konkurso laimėtoju ši firma buvo paskelbta dar 2015-ų metų sausį, o pačios pirkimo procedūros „Lietuvos geležinkeliai“ nestabdė net ir vykstant tyrimams prokuratūroje ir VPT.

Darbų rangos sutartis pasirašyta 2015-ų metų rugpjūčio 28-ą dieną. Darbus Šeštokuose ši firma pradėjo artėjant sutarties įvykdymo pabaigos terminui, 2016-ųjų metų gegužės pabaigoje.

Oficialus krano pridavimas įvyko šių metų liepos 15-ą dieną. Ta proga į Šeštokų geležinkelio stoties peroną suvažiavo visa „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, taip pat – dabar jau buvęs šios įmonės valdybos pirmininkas, tuometinio susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus viceministras, Darbo partijos atstovas Saulius Girdauskas.

Tuomet geležinkeliečių viešai išplatintas pranešimas spaudai, žinant šiandienos kontekstą, skamba ironiškai.

„Kranui, kurio vertė 1 054 000 Eur, pagaminti ir sumontuoti prireikė 9 mėnesių. Krano montavimo darbai buvo atliekami nepertraukiant gamybos proceso, nesutrikdant nei traukinių eismo, nei stotyje atliekamų krovos darbų. Šis kranas yra kompiuterizuotas, todėl informaciją apie gedimą operatorius gaus tuojau pat ir galės ją nedelsdamas elektroniniu būdu išsiųsti gamintojui. Toks operatyvumas padės sutrumpinti galimų gedimų šalinimo laiką“, - buvo rašoma pranešime.

Kaliningrado ir Rusijos žiniasklaida plačiai nušvietė šių darbų pabaigtuves Šeštokuose, kaip „Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo įrodymą“.

Seimo narys A. Anušauskas teigia, esą taip savo vykdoma politika „Lietuvos geležinkeliai“ Rusijos įmonei atveria kelius į Vakarų rinkas.

Kas toji Rusijos įmonė „Baltkran“?

Atsakydamas į klausimą, kaip galėjo atsitikti, kad NATO kariai Šeštokuose iš vagonų laipinosi prižiūrimi ir, tikėtina, filmuojami Rusijos įmonės atstovų, istorikas ir Seimo narys A. Anušauskas pataria pasidomėti, kas tokie yra pati įmonė „Baltkran“.

„Šiaip jau Kaliningrado įmonė „Baltkran“ tiekia įrangą Rusijos atominėms elektrinėms, o tai reiškia, kad FSB (Rusijos saugumo tarnyba – aut. past.) atstovai joje jaučiasi kaip namuose. Įdomu tai, kad pati įmonė kitų šalių užsakymų nevykdo ir savo produkciją daugiausia tiekia pačios Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendrovėms. Iš Europos Sąjungos valstybių tik vieni „Lietuvos geležinkeliai“ įsileidžia šią įmonę į savo pirkimus“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas.

Viešai prieinamuose šaltiniuose teigiama, kad bendrovė „Baltkran“ buvo įsteigta dar 1945-ų metų spalį buvusiose Vokietijos karo pramonės gamyklose. Iki 1992-ųjų veikusi kaip Rusijos valstybinė įmonė „Stroijmechanizacija“, po privatizacijos įmonė atsiduria Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ ir Vokietijos mašinų gamybos bendrovės „Noell“ akcininkų rankose.

Naujausiais duomenimis, paskelbtais 2016-ų metų birželį, pristatant įmonės „Baltkran“ metinę finansinę ataskaitą už 2015-uosius metus, teigiama, kad 100 procentų bendrovės akcijų priklauso jos prezidentui Olegui Jarmolajevui.

Kalbėdamas, kodėl bendrovė „Baltkran“ nebuvo vertinama atitinkanti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas D. Juraitis Rusijos įmonę pavadino „Vokietijos kapitalo įmone“.

„Bendrovė „Baltkran“ yra Vokietijos kapitalo įmonė, laimėjusi tarptautinį konkursą, kuriai nėra taikomos jokios sankcijos ir kurios darbuotojai legaliai gali vykdyti darbus numatytus sutartyje. Apie tai, kad krano montavimo darbai galimai gali kelti pavojų NATO vykdomai operacijai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacijos nebuvo gavę“ – teigiama D. Juraičio rašte.

Toks vertinimas kelia nuostabą Seimo nariui A. Anušauskui.

„Užsienio žvalgybų verbuojamas asmuo taip pat nėra įstatymu įpareigotas apie tai pranešti šalies saugumo tarnyboms. Tačiau yra dar ir kitas, pilietiškumo požiūris ir lojalumas savo valstybei. Šiuo atveju aš šito pasigendu. Kita vertus, vienas po kito aiškėjantys faktai apie tai, kas ilgus metus vyko „Lietuvos geležinkeliuose“, mano įsitikinimu, tėra viršūnėlės. Spėju, kad geležinkeliečių spintose dar liko nemažai skeletų, kurie visuomenei neprieinami“, - sakė parlamentaras.

Anot A. Anušausko, faktas, kad „Baltkran“ samdosi vadybininkus vokiečius, dar neleidžia jos vadinti Vokietijos kapitalo įmone.

Kaip matyti iš DELFI turimos informacijos, bendrovės „Baltkran“ direktorių taryboje dirba du užsieniečiai – buvęs Vokietijos bendrovės „Noell“ generalinis direktorius dr. Lehmanas Tolkmittas ir suomis Christeris Granskogas, buvęs kompanijos „Kalmar“ vadovas.

Įdomi informacija, pasak parlamentaro A. Anušausko, yra ta, kad Kaliningrado „Baltkran“ vienas iš direktorių tarybos narių yra praeityje garsus socialdemokratas, suomis Christeris Granskogas, buvęs įmonės „Kalmar corporation“ (nuo 2005-ųjų tapusios „Cargotec Corporation“ dalimi) generalinis direktorius (CEO - chief executive officer).

Pastaroji įmonė „Cargotec Corporation“ yra vienas didžiausių krovos ir jūrinių konteinerių gamintojas pasaulyje. Pats Ch. Granskogas, sako A. Anušauskas, 2006-ais metais buvo išrinktas į ES konteinerių plėtros darbo grupę.

„Ši darbo grupė veikia kaip ES ir Rusijos pramonininkų apskritasis stalas (IRT). Jo pareiga buvo sukurti multimodalinio transportavimo, konteinerių pervežimo ir konteinerių terminalų sistemą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tas pervežimas yra daugiausia iš Vidurio Europos, Lenkijos ir Baltarusijos į Rusiją ir iš Rusijos į Kiniją, Kazachstaną ir Tolimuosius Rytus“, - teigė Lietuvos parlamentaras.

Politikas atkreipė dėmesį, kad verslininkas Ch. Granskogas savo įmonėms įrangos pas rusus, t.y. iš įmonės „Baltkran“ – neperka.

„Galima pajuokauti, kad, nors ir būdamas „Baltkran“ vienas iš direktorių tarybos narių ir tuo pačiu atstovas ES konteinerių plėtros darbo grupėje, jis gilina ryšius konteineriniuose pervežimuose, tačiau neperžengia raudonųjų saugumo linijų. Tuo tarpu mūsų valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ tokiai Rusijos kompanijai kaip „Baltkran“, galima sakyti, leidžia pas save jaustis kaip namie “, - teigė A. Anušauskas.

Parlamentaras siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną faktą. Tuo metu, kai Rusijos įmonė pradėjo vykdyti ožinio krano montavimo darbus Šeštokuose, „Baltkran“ įmonėje Kaliningrade apsilankė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įgaliotasis administracijos atstovas Borisas Titovas.

Tyrė ir prokurorai, ir Viešųjų pirkimų tarnyba

Kaip DELFI teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė spaudai V. Ramanauskaitė, po „Lietuvos geležinkelių“ paskelbto viešojo pirkimo konkurso dėl ožinio krano Šeštokuose, jų tarnyba gavo skundą iš antroje vietoje likusios „Baltic Cranes Industry“ kompanijos.

„Pretenziją gavome iš UAB „Baltic Cranes Industry“. Pretenzijos esmė - kad laimėtojas, t.y. Rusijos Federacijos įmonė „Baltkran“, neturi teisės prekiauti Lietuvoje. Šiame pirkime mes kreipėmės tarnybinės pagalbos į Susisiekimo ministeriją ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Gavome iš minėtų ministerijų teigiamus atsakymus, t. y. kad nereikia įsteigti atskiro įmonės filialo Lietuvoje ar turėti specialaus leidimo, kad įmonė galėtų prekiauti Lietuvoje“, - sakė VPT atstovė.

DELFI primena, kas Susisiekimo ministerijai vadovavo socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, o Socialinės apsaugos ir darbo – Darbo partijos deleguota ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Lietuvos geležinkelių“ viešasis pirkimas užkliuvo ir Lietuvos prokurorams. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2015-aisiais metais pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tuo tikslu prokuratūra nurodė Viešųjų pirkimų tarnybai atlikti viešojo pirkimo sutarties vertinimą.

Be rastų trūkumų dėl neaiškių techninių sąlygų reikalavimų formuluočių, nenurodytų galiojančių Lietuvos Respublikos standartų ir higienos normų reikalavimų, terminų tarp sutarties galiojimo ir galimybės ją pratęsti terminų neatitikimo, vienu įdomesnių VPT išvadoje įrašytų trūkumų nurodytas ir faktas, kad net ir apskundus viešojo pirkimo konkurso rezultatus, „Lietuvos geležinkeliai“ nesustabdė pirkimo procedūros, o toliau ją vykdė.

„Vertinimo metu buvo pateiktos pastabos ir tokie pažeidimai, kurie neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, todėl mums teko leisti procedūras tęsti“, - sako VPT atstovė spaudai V. Ramanauskaitė.

2016-ųjų metų rugpjūtį, jau po oficialaus sutarties įvykdymo termino, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius ikiteisminį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ iš Rusijos įmonės įsigyto ožinio konteinerinio krano nutraukė, nenustatęs nusikaltimo sudėties.

Pirkimų dalyvių lyderės - Rusijos įmonės

Rengiant šį žurnalistinį tyrimą, kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba jų informacinėje sistemoje pavyko rasti duomenis apie 87-ias „Lietuvos geležinkelių“ 2003 – 2016 metais vykdytus viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo ir užsienio įmonės.

Dalyvavusios užsienio firmos atstovavo 13-ai valstybių, tarp jų – Rusijai, Baltarusijai, Estijai, Ukrainai, Latvijai, Lenkijai, JAV, Jungtinei Karalystei, Suomijai, Ispanijai, Šveicarijai, Prancūzijai ir Vokietijai.

Absoliuti šių pirkimų dalyvių lyderė – Rusija ir jos įmonės, kurios dalyvavo 71-ame iš 87-ių „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų viešojo pirkimo konkursų. Baltarusijos įmonės tokiuose konkursuose Lietuvoje dalyvavo 24-is kartus.

Palyginimui: Lenkijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos, Ispanijos įmonės „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo po du kartus, JAV, Prancūzijos – po vieną kartą, Estijos ir Ukrainos bendrovės – šešiuose pirkimuose, Latvijos įmonės – devyniuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aiškėja, kas skandina liberalus: pergudravo patys save (3)

Teisėsaugos įtarimų užkluptas Liberalų sąjūdis , rengęs priešrinkiminius mokymus savo...

Neįtikėtina 1,8 mln. dolerių istorija: kaip apsišaukėlis direktorius į kinų pinigus kėsinosi (6)

Pasirodo, Lietuvoje įmanoma be akcininkų žinios pasiskirti įmonės direktoriumi, o po to galimai...

Kas vyktų, šalyje įvedus karo padėtį: 1940-ųjų situacija nepasikartos (250)

Laikini žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, komendanto valanda, judėjimo laisvės apribojimai,...

Nakties įvykiai Trakų rajone primena garsųjį I. Molotkovo pabėgimą (6)

Vėlaus spalio 18-osios vakaro įvykis Trakų r. Aluonos kaime primena garsiąją Igorio Molotkovo...

Šaudynės Merilande: įtariamasis sulaikytas (14)

Policija suėmė vyrą, kaip įtariama, trečiadienį nušovusį tris žmones ir dar du sužeidusį...

Seksualiai išnaudota olimpinė čempionė: man tepasakė, kad tai „medicininis“ gydymas (7)

Olimpinė čempionė, 21-erių gimnastė JAV McKayla Maroney teigia, kad ji kelerius metus buvo...

6 didžiausios socialinių tinklapių blogybės (3)

„Omidyar Group“, „Democracy Fund“ ir „Omidyar Network“ atliko bendrą tyrimą, kuriuo buvo...

Indianos gerbėjams D. Sabonis prisistatė sužaisdamas vienas geriausių karjeros rungtynių (4)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną sėkmingai pradėjo Indianos „Pacers“ (1-0) krepšininkai,...

Kaip kovoti su nuolat nusėdančiomis dulkėmis (1)

Tikrai apmaudu, jei dar vakar švara tviskėję namai šiandien vėl pilni dulkių, tarsi jas valę...

V. Kurpienės patarimai, kaip išlikti sveikiems atvėsus orams (9)

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imunitet...