Dalai Lama nesutiks Lietuvos vadovų, nes šie laikosi „vienos Kinijos“

„Manau, kad Dalai Lama pajus visą tą palaikymą iš žmonių“, - sakė L.Linkevičius, paklaustas ar neturėtų Lietuva išreikšti moralinę paramą Tibetui.

Linas Linkevičius

© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tiktai nėra programoje oficialių susitikimų, kadangi yra vienos Kinijos politika ir jos laikomasi“, - teigė ministras.

Neoficialių susitikimų su aukščiausiais šalies vadovais, ministro žiniomis, taip pat nebus.

„Kiek žinau, Dalai Lama tikrai turės daug dėmesio ir turės labai dideles auditorijas ir, aš manau, tie, kas norės, galės jį išgirst, pamatyt, ir tai svarbiausia. Oficialių susitikimų neplanuojama“, - kalbėjo L.Linkevičius.

V. Gedvilas: dvasininkų pas mus atvyksta daug

Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas nepaspaus rankos į Lietuvą atvyksiančiam Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai. Trečiadienį Parlamento vadovas teigė nesureikšminantis Nobelio taikos premijos laureato vizito. Pasak V. Gedvilo, jis, kaip Seimo Pirmininkas, turi laikytis oficialios Lietuvos užsienio politikos, kuri pripažįsta vieningą Kiniją.

Vydas Gedvilas

© DELFI / Tomas Vinickas

"Tą dieną mes turime plenarinį posėdį, kuriam man teks pirmininkauti. Nereikia sureikšminti šios jo kelionės - dvasininkų iš įvairių valstybių pas mus atvažiuoja daug", - "Žinių radijui" sakė V. Gedvilas.

Paklaustas, ar pats nenorės susitikti su Tibeto dvasiniu lyderiu, V. Gedvilas sakė, kad laikysis Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų.

"Aš vykdau Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijas. (...) Aš esu Seimo Pirmininkas ir vykdau užsienio politiką. (...) Diplomatiniai vertinimai gali būti labai skaudūs", - teigė Seimo vadovas.

V. Gedvilas pripažino, kad tokią jo poziciją nustato Lietuvos santykiai su Kinija. "Mes palaikome diplomatinius ir ekonominius ryšius su Kinija", - kalbėjo Seimo Pirmininkas.

Parlamento vadovas dar kartą pakartojo, kad Dalai Lamos vizitui neteikia ypatingos reikšmės. "Nobelio premijos laureatų yra daug, ir nemažai iš jų atvažiuoja pas mus", - sakė V. Gedvilas.

Tiesa, V. Gedvilas teigė, jog kiti Seimo nariai turės galimybę susitikti su svečiu iš Tolimųjų Rytų.

"Grupei Seimo narių, kurie prašė (...) sutikti Dalai Lamą, mes viską sudarėm. Seimo nariai turės galimybę su juo susitikti, nes pirmoje posėdžio dalyje bus tik įstatymų projektų pateikimai, todėl jie galės išeiti iš plenarinio posėdžio ir pabendrauti su Dalai Lama", - sakė V. Gedvilas.

Tibeto dvasinis vadovas Lietuvoje viešės rugsėjo 11–14 dienomis.

Tai trečiasis Nobelio taikos premijos laureato vizitas Lietuvoje.

Keturių dienų vizito Dalai Lama XIV atvyksta bendru Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos budistų bendruomenių kvietimu, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienį Dalai Lama lankysis Lietuvos Seime. Oficialūs susitikimai su aukščiausios valdžios pareigūnais nenumatomi. Tokiems susitikimams visada griežtai priešinasi Kinija, kuri jį kaltina separatizmo kurstymu.

2001 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus priėmė Dalai Lamą. Tuomet susitikimas buvo apibūdintas kaip "privatus pokalbis".

Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkė Dalia Kuodytė pabrėžė, kad Dalai Lamos parama buvo svarbi Lietuvai siekiant nepriklausomybės.

"1990 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę kovo 11 dieną, jau balandžio 3 dieną gavome Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV sveikinimo telegramą, o netrukus sulaukėme jo vizito. Tuomet, kai Lietuvai buvo toks svarbus tarptautinės bendruomenės palaikymas, Dalai Lama XIV buvo su mumis ir skleidė viltį, kad siekiantys tiesos negali pralaimėti. Tai pasakytina ir apie Tibeto žmones, kuriems dabar kaip niekada reikalinga pasaulio parama ir reali pagalba. Apie tai nenuilsdamas ir keliaudamas po pasaulį kalba Dalai Lama XIV", – pranešime spaudai teigė D.Kuodytė.

Prieš pat vizitą, trečiadienį, aktyvistai ketina įteikti prezidentei Daliai Grybauskaitei kreipimąsi dėl ES paramos Tibeto problemos sprendimui ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimui Tibete. Organizatoriai teigia surinkę daugiau nei 6 tūkst. parašų.

Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tuo tarpu pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.