aA
Koronavirusas Lietuvoje įgauna naują pagreitį, tačiau dabartinė situacija, anot specialistų, gerokai skiriasi nuo buvusios pavasarį. Nerimą kelia sparčiai augantis neaiškių užsikrėtimų skaičius. Būtent tai esą gali būti rimtas signalas, kad koronavirusas ne tik išsikerojo namuose ir šeimose, bet galbūt iš tiesų gali plisti ir oru.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė teigia, kad dabartinė situacija – smagių kelis mėnesius trukusių vasaros atostogų pasekmė.

„Dar praėjo tik pusė rugpjūčio, bet sergančiųjų skaičius jau užregistruotas beveik dvigubai didesnis negu liepos mėnesį. Žinoma, atostogų metas ir saulė labai vilioja atsipalaiduoti, nebesinaudoti ir pamiršti pagrindines nespecifines priemones – atstumą, kaukes ir rankų higieną. Tai yra tos priemonės, kurių reikėjo laikytis, nes virusas aktyvus ir, kaip matome, jis tikrai dar nepasiduoda sezoniškumui, kol mes visi neturime imuniteto, kol nėra vakcinos.

Aišku, kad jis plinta ir vasarą, o buvo tokių minčių ir pastebėjimų, kad vasarą jis truputį mus paliks ramybėje ir mes visi galėsime ramiau atostogauti. Kaip matome, tai neįvyko ir, be abejonės, žmones veikia tokia psichologinė atostogų ramybė“, – laidoje „Delfi11“ kalbėjo epidemiologė.

Jai antrino ir Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius. Jo teigimu, lietuvius atsipalaiduoti paskatino ne tik žinia, kad birželį stipriai sumažėjo naujų užsikrėtimo atvejų, bet ir informacija apie gana lengvai karantiną atlaikiusią Lietuvos ekonomiką.

„Vadinasi, visais požiūriais – tiek kalbant apie epidemijos suvaldymą, tiek ekonomikos prasme – mes buvome sėkmingi. Žinote, sėkmė turi tokią savybę – ji užmigdo budrumą. Kai tas budrumas užmigdomas, žmonės tikrai atsipalaiduoja, pradeda atlaidžiau arba mažiau vertinti galimas rizikas ir jų elgsena pasikeičia. Jie daro daugiau rizikingų dalykų, eina į vietas, kur yra daug žmonių“, – kalbėjo pašnekovas.

dr. Gintaras Valinčius
dr. Gintaras Valinčius
© DELFI / Domantas Pipas

Pasikeitė židinių pobūdis, daugiausia serga jauni

Anot D. Razmuvienės, kad virusui išplisti leido didelis atsipalaidavimas, patvirtina ir sergančiųjų amžius bei vietos, kuriose jie užsikrėtė.

„Žiūrint į statistiką – kas serga? Serga jaunesni asmenys. Vyresni, žinoma, atostogas leidžia kitaip. Šiuo metu registruojami židiniai, jų dabar – apie 20. Iš jų penki židiniai yra šeimos šventės – čia ir krikštynos, ir vestuvės, ir sugrįžtuvės, ir iš užsienio grįžusių sutiktuvės. Židiniai taip pat registruojami poilsio vietose – tiek kavinėse, tiek kitose, kur galima praleisti laiką“, – teigė D. Razmuvienė.

Epidemiologės teigimu, praėjusios savaitės pirmadienį Lietuvoje buvo užfiksuota 20 židinių (penktadienį skaičius sumažėjo iki 19), ir tai nėra didžiausias skaičius nuo pavasario. Tiesa, pasikeitęs židinių pobūdis rodo, kad visiškai realu, jog virusas jau persikėlė į labai mažus ratelius – namus, šeimas.

„Kai prasidėjo tokia gausesnė sergančiųjų registracija, buvo kovo pradžia. Visi židiniai buvo registruojami įvairaus profilio sveikatos priežiūros įstaigose. Židinių būdavo ir apie 20, netgi 26. Bet jeigu dabartiniu metu pasižiūrėtume į jų pobūdį, tai yra tik dvi asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bet labai mažos apimties. Židiniai persikėlė į visuomenę, dabar – apie 26 proc. neišaiškintų (atvejų – „Delfi“), kai neaiškus šaltinis, užsikrėtimo pradžia. Galbūt tai tikrai yra plitimas visuomenėje ir tie židiniai persikelia į namų aplinką, į šeimas, šventes“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Daiva Razmuvienė
Daiva Razmuvienė
© DELFI / Domantas Pipas

Specialistė pabrėžė, kad tarp židinių šiuo metu yra ir trys kavinės-barai, o užsikrėtimai pasipylė po pasibuvimo lauke, tai tik patvirtina, jog nebuvo imtasi visų saugumo priemonių.

„Vėlgi – tose kavinėse procesas vyko lauke, jis nevyko uždaroje patalpoje. Vadinasi, sąlygos, kurios turėjo būti išlaikytos, buvo pamirštos, galbūt galvojama, kad tas virusas atostogauja kartu su mumis“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot G. Valinčiaus, birželis ir liepa kaip tik turėjo tapti tuo laiku, kai visi mobilizuojasi ir dėl viruso valdymo šiek tiek apriboja savo gyvenimus. Vis dėlto lietuviai tuo nepasinaudojo.

Nežinomi atvejai gali būti ženklas, kad virusas plinta oru

Kaip laidoje sakė D. Razmuvienė, praėjusios savaitės pradžioje iš 20 židinių net 17 pirminis užsikrėtimo šaltinis nebuvo aiškus. Viena to priežasčių, pasak epidemiologės, gali būti kontaktinių asmenų nenoras pateikti tikslią ir teisingą informaciją.

„Tas žmogus tiesiog neįvardijo priežasties, dėl kurios jis galėjo užsikrėsti, – dalyvavo šeimos šventėje, buvo išvykęs, susitikęs su kokiais nors iš užsienio grįžusiais asmenimis. Čia galbūt galėtų būti ir tiesiog vieno asmens nenoras atsakinėti į tam tikrus klausimus, kai kurie pasako: neatsakinėsiu, neteiksiu informacijos.

Bet didžiosios daugumos (pateiktoje informacijoje – „Delfi“) tiesiog nėra ryšio tarp to, ką jie sako, kad dalyvavo vienur ar kitur. Ten sergančių nebuvo. Galbūt ten galėjo būti besimptomių, kurie neįvardyti. Taip tie atvejai ir lieka tokia pilka zona. Neatsektų atvejų skaičius vis auga būtent rugpjūčio mėnesį. Anksčiau iš visų dienos atvejų tai būdavo tik keli procentai, o dabar jau – keliolika“, – neraminančiomis tendencijomis dalijosi pašnekovė.

Gintarė Bakūnaitė, dr. Gintaras Valinčius, Daiva Razmuvienė
Gintarė Bakūnaitė, dr. Gintaras Valinčius, Daiva Razmuvienė
© DELFI / Domantas Pipas

Epidemiologė taip pat svarstė, kad tokie atvejai kaip Kauno, kai virusas stipriai išplito atvirose erdvėse, gali būti rimtas ženklas, jog virusas iš tiesų plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir oru.

„Turint omeny žinias apie viruso savybes, jo sudėtį, kilmę, galimybes plisti, mums užsikrėsti pandemijos pradžioje buvo vieni nežinomieji. Šiandien dar yra labai didelis klausimas dėl viruso plitimo aerozoliniu būdu. Reikia manyti, kad pasitvirtins, jog taip yra (virusas plinta ir oru – „Delfi“), bet kol tas tai – tik mokslinių straipsnių lygmens informacija.

Jeigu virusas plinta aerozoliniu būdu, vadinasi, lašeliai yra mažesni, jie pasklinda aplinkoje. Apie tai buvo kalbama ir pačioje kovo pradžioje, kad ant metalo tiek išsilaiko, ant medžiaginio paviršiaus – tiek, ant popieriaus – tiek“, – priminė D. Razmuvienė.

Ji akcentavo, kad, nepriklausomai nuo to, ar hipotezė apie COVID-19 plitimą oru pasitvirtins, ar ne, net ir oro lašeliniu būdu į aplinką patekęs virusas turi galimybių tam tikrą laiką išsilaikyti ant įvairių paviršių.

Užsikrėsti galima ir nuo žiebtuvėlio

Savo ruožtu G. Valinčius pateikė ir konkretų pavyzdį, kaip virusu užsikrėsti vienas nuo kito gali net tarpusavyje nebendravę ar artimo kontakto neturėję asmenys.

„Reikia atsiminti, kad yra du pagrindiniai viruso plitimo būdai, t. y. oro lašelinis ir (...) ne mažiau svarbus – paviršius bei daiktai.

Dabar įsivaizduokit, mes turime žmonių susiėmimą – ar giminės, ar kokį klubą. (...) Tarkime, yra trys rūkantys žmonės. Sakykime, Jonas ir Petras, jie vakarėlyje net nesusitiko. Ir dar yra Marytė, kuri turi žiebtuvėlį. Jonas serga, tik nežino, kad serga, prieš tai kosėjo į ranką ir prašo Marytės, gal ši gali duoti pridegti. Jis paima žiebtuvėlį, prisidega ir atiduoda Marytei su nemažu viruso užkratu. Po 15 minučių tą patį padaro Petras, bet jis sveikas, kaip ir Marytė. Jis tom pačiom rankom čiupinėja aplink lūpas, aplink nosį, kol surūko tą cigaretę. Štai, geras pavyzdys, kaip Jonas ir Petras nesusitikę, bet per Marytės žiebtuvėlį vienas kitam perdavė virusą“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.

dr. Gintaras Valinčius
dr. Gintaras Valinčius
© DELFI / Domantas Pipas

Ar iš tiesų tiek užtektų užsikrėsti? D. Razmuvienės teigimu, pavyzdys labai realus.

„Kodėl visada pabrėžiama rankų higiena? Todėl, kad mūsų rankos nevaldomai liečia veidą. O virusui reikia burnos, nosies, akių gleivinės. Taigi tas pavyzdys su žiebtuvėliu ar kitu daiktu yra realus“, – teigė epidemiologė.

Neskuba pasitikrinti, ar nebuvo susidūrę su virusu

Be to, iki šiol nėra tiksliai aišku, kiek viruso nešiotojų Lietuvoje gali nejausti jokių simptomų arba kiek lietuvių jau persirgo, nors apie tai nė nežino. Tai šiuo metu bando išsiaiškinti mokslininkai, atliekantys populiacijos tyrimą. Tikimasi, kad tyrimą baigti pavyks rugsėjį.

Kaip sako prie šio tyrimo dirbantis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, jau dabar yra atvejų, kai kraujo tyrimas žmogui parodo antikūnus, nors liga jam diagnozuota nebuvo.

„Tokiam žmogui, kurio testo atsakymas teigiamas, pasiūloma kreiptis pasidaryti PGR testą. Toks yra mūsų mechanizmas, ir iš tikrųjų žmonės jau kreipiasi ir tą dalyką daro“, – tikino pašnekovas.

Kraujo tyrimas
Kraujo tyrimas
© DELFI montažas

Tiesa, anot jo, pradėjus tyrimą lietuviai nebuvo itin aktyvūs ir duoti kraujo mėginio, kuris parodytų, ar asmuo buvo susidūręs su koronavirusu, neskubėjo.

„Testuoti nuo praeito pirmadienio ir pirmuoju etapu buvo išsiųsta apie 13 tūkstančių kvietimų. Tai buvo atsitiktiniu būdu atrinkti žmonės nuo 18 m. ir vyresni. Pakvietimus gavo atrinkti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto gyventojai bei trijų rajonų – Ukmergės, Tauragės bei Zarasų. Mes tikimės, kad pavyks ištirti apie 6,5 tūkstančio žmonių. Tą planuojame padaryti iki rugsėjo 10 dienos.

Aš nuolat stebiu, kaip mums sekasi. Atrodo, kol kas judame neblogai. Tikėjomės šiek tiek didesnio aktyvumo, bet vasara, gal žmonės išvykę, gal negauna laiškų“, – svarstė M. Stankūnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(116 žmonių įvertino)
2.3103

Top naujienos

Lukašenka: Baltarusijoje gali būti įvesta karo padėtis (334)

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad dalyje...

Perspėja dėl škvalo: dalyje Lietuvos siaus labai smarki audra ESO įspėja dėl galimų gedimų elektros tinkle (55)

Šiandien antroje dienos pusėje, pradedant pietiniais rajonais, Lietuvoje prasidės labai smarki...

Po stichinių karščių – svarbus perspėjimas: Vilniuje fiksuojama didelė tarša, ragina saugotis (11)

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ praneša, kad birželio 23 d., dėl...

Nausėda atsisakė paremti deklaraciją dėl LGBTQ teisių: ne taip sprendžiamos problemos (203)

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių...

ES oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams atnaujinta (54)

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Žuvys Lietuvos vandenyse: kiek bei kokių jų plaukioja ir kurios baigia išnykti?

Lietuvoje gyvenančios žuvys , kaip pasakoja patyręs biologas Jonas Pašukonis, skaičiuojamos...

Psichologė: įprotis nuolat žvilgčioti į telefoną labai daug pasako apie tikrąją žmogaus asmenybę (2)

Jei anksčiau kalbėjimas telefonu vairuojant buvo viena iš dažniausių problemų kelyje, tai šiais...

Baltarusių ekspertas: Lukašenka pateko į spąstus, bus pokyčių iš Kremliaus (122)

Kaip ir buvo žadėta, Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, pirmą kartą akis į akį...

Giedrius Drukteinis | D+

Išrado ir inhaliatorių, ir įrankį, kuris žudo žmones: ironiška, bet pasaulinę šlovę atnešė tik pastarasis

„Ne ginklai žudo žmones. Žmonės žudo žmones“, – teigia vienas JAV Šaunamųjų ginklų...

Nausėda: gilesniu dialogu su Maskva ES ignoruotų principus, kuriais vadovaujasi (19)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesiimti gilinti...