Tai, ko neformaliame EVT susitikime sieks prezidentas, trečiadienį uždarame posėdyje aptarė Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai.
„Mums svarbu gauti sprendimą, kurio dar nebus dabar, bet kuris greičiausiai gims spalio 20–21 dienomis, kai bus formalioji EVT, dėl to, koks yra Europos Sąjungos kaip darinio atsakas į tas pernelyg dideles dujų ir elektros kainas“, – po posėdžio prezidento tikslus Delfi pristatė jo patarėja A. Skaisgirytė.
Viršutinės dujų kainos ribos nustatymas, pasak jos, yra viena iš Lietuvai parankių priemonių.
„Vėlgi reikia dėl to dar susitarti. Gal žinote, kad 17 šalių pritarė tokiam sprendimo būdui, tokiai krypčiai, kitos dar lyg ir nelabai pritaria. Bet, matyt, kad finale neišgirsti 17 šalių būtų sudėtinga. Europos Komisija turėtų pasiūlyti tam tikrus sprendimus, kurie atlieptų šalių narių lūkesčius“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Darbas tęsiasi
Labai gerai, pasak jos, kad Europos energetikos ministrai susitarė perskirstyti pigiai elektrą gaminančių įmonių vadinamuosius viršpelnius, o Lietuva galės pasinaudoti galimybe sudaryti dvišales sutartis dėl viršpelnių pasidalijimo.
Tiesa, tokios priemonės, anot patarėjos, nepakanka.
„Labai gerai, kad buvo susitarta dėl viršpelnių pasidalijimo – iš principo, kad toks susitarimas yra pasiektas, kad jame dalyvauja ir Europos Komisija, ne tik besiderančios šalys dvišališkai. Žinoma, kitas dalykas yra šios nuostatos įgyvendinimas.
Bet manyti, kad viršpelnių pasidalijimas mus išgelbės turbūt būtų, švelniai tariant, naivu, todėl galvojam ir apie tas kitas priemones. Energetikos ministrai šį mėnesį dirbs labai intensyviai, toliau dar numatomos dvi energetikos tarybos, kur bus tęsiama diskusija ir viliamasi sprendimai bus priimami“, – dėstė A. Skaisgirytė.
Šalies vadovas G. Nausėda į ES viršūnių susitikimą vyks atsinaujinus jo ir valdančiųjų ginčams dėl to, kas juose turėtų atstovauti Lietuvai, o ypač tada, kai ten sprendžiami energetikos klausimai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau trečiadienį pareiškė, kad prezidentas, nesutikdamas į EVT deleguoti premjerės Ingridos Šimonytės, prisiėmė tiesioginę atsakomybę „parvežti mažesnes kainas“.
„O ką užsienio reikalų ministras padarė?“
„Aš tikrai turiu pasitikėjimą, kad prezidentas mato savo atsakomybę, jis supranta, ką reiškia derėtis Vadovų taryboje dėl dalykų, kurie yra labai praktiški <...>, jie tiesiogiai paveiks vartotojų kainas ar valstybės poreikį tas kainas kompensuoti“, – interviu „Žinių radijui“ sakė ministras.
„Aš tikiu, kad prezidentas tas mažesnes kainas galės parvežti, aš tą ir pasakiau: jis prisiėmė labai didelę atsakomybę, tiesiogiai prieš Lietuvos žmones, realiai parvežti tai, ko jiems reikia“, – pridūrė jis.
Į tai atsakydama, A. Skaisgirytė iškėlė paties užsienio reikalų ministro nepakankamo veikimo klausimą.
„O ką užsienio reikalų ministras padarė, kad toks sprendimas (mažesnių kainų – Delfi) gimtų?
Iš viso užsienio reikalų ministras turėtų daugiau domėtis Europos politika, kadangi EVT ruošia Bendrųjų reikalų tarybos. Bendrųjų reikalų tarybos horizontaliai žiūri į visus klausimus ir jos vyksta prieš EVT. Bendrųjų reikalų tarybose dalyvauja Europos reikalų ministrai. Tos šalys, kurios neturi Europos reikalų ministrų, deleguoja kitus ministrus. Lietuvos atveju, Lietuvos teisės aktai sako, kad tai yra užsienio reikalų ministras, kuris taip pat, Lietuvos atveju, yra ir Europos reikalų ministras.
Užsienio reikalų ministrui derėtų sudalyvauti bent viename Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje ir pabandyti prisidėti prie EVT sprendimų. To linkėtume labai nuoširdžiai“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Tarsimės su Švedija
Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Prahoje įvyks spalio 6–7 dienomis, EVT – spalio 20–21 dienomis. Viena iš abiejų susitikimų temų – europinio lygmens priemonės dėl aukštų elektros kainų suvaldymo.
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pritarus siūlymui perskirstyti pigiai elektrą gaminančių įmonių vadinamuosius viršpelnius, Lietuvai galios išimtis, numatanti, kad šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti viršpelniais.
Pirmiausia dėl viršpelnių pasidalijimo Lietuva tarsis su Švedija, iš kurios ir importuojame didelę dalį elektros. Derybų procese tarpininkauti turėtų Europos Komisija (EK), o dvišalė sutartis turėtų būti sudaryta iki gruodžio 1 dienos.
EK bent jau kol kas nepasiūlius nustatyti dujų kainų lubų visoms importuojamoms gamtinėms dujoms, Lietuvos ministras Dainius Kreivys toliau paragino Komisiją imtis šios iniciatyvos.
Tokį siūlymą remia dar keliolikos šalių ministrai, bet Bendrijoje yra ir prieštaravimų.
Dėl to, pasak premjerės I. Šimonytės, dujų kainų lubų nustatymo klausimas galėtų gulti ant EVT stalo.
„Kai susiklosto tokia situacija, paprastai tuos nesutarimus ir prieštaravimus bando išspręsti vadovai, nes ministrai jau būna išsėmę savo galimybių ribas tuos sprendimus surasti. Tada jau tie sprendimai persikelia ant vadovų stalo ir vadovai sprendžia“, – anksčiau komentavo ministrė pirmininkė.
Yra niuansų
Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau Delfi teigė, jog dujų kainų lubų nustatymui prieštarauja kelios Bendrijos narės, yra ir kitų niuansų, dėl ko jos bent kol kas negalėtų būti numatytos.
„Atvirai tam prieštaraujančios yra gal tik trys šalys, kitos arba turi neutralią poziciją, arba galbūt šiltesnę poziciją, bet siūlymo nėra dėl labiau teisinių niuansų.
Dėl to, kad mes sumažinome Rusijos dujų kiekį savo energetikos mikse iki vos 9 proc. nuo 40 proc. Ir tas 31 proc. nėra kažkoks stebuklas: yra naujos sutartys su Norvegija, JAV, Azerbaidžanu, Alžyru ir panašiai. Juos statyti prieš faktą ir sakyti, kad štai, atsiranda lubos, pradėti kažkokias naujas derybas, būtų pakankamai sudėtinga.
Pirma, kaip prezidentė (EK prezidentė Ursula von der Leyen – Delfi) minėjo savo kalboje, mes norime išdiskutuoti lubų klausimą su partneriais“, – komentavo V. Sinkevičius.
