aA
Seimas po pateikimo pritarė teisės aktų pataisoms, stiprinančioms žurnalistų šaltinių apsaugą, tačiau atsisakė jas svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas kertinių demokratinės politinės sistemos principų, nes žiniasklaida atlieka kontroliuojančią valdžios institucijų funkciją ir yra vadinama ketvirtąja valdžia.

Tokių pataisų prireikė po to, kai skandalingai pagarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis leido atlikti operatyvinius veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus, paskelbusius duomenis iš slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie Rusijos planuojamas provokacijas prieš Lietuvos vadovus.

Už prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 53 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir 22 parlamentarai susilaikė.

Tačiau pagrindinė kova vyko dėl prezidentės prašymo pataisas priimti ypatingos skubos tvarka. Šioje situacijoje nugalėjo skubos priešininkai: už balsavo tik 7 parlamentarai, 16 tautos atstovų buvo prieš ir 60 susilaikė. Tai reiškia, kad įstatymas atsidurs Seimo komitetuose ir galės būti modifikuojamas.

Tolesnis svarstymas numatytas tik pavasario sesijoje. Svarstyti pavasario sesijoje pasiūlė socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Priešiškumą skubai ir susilaikymą demonstravo 15 Darbo partijos frakcijos narių, 3 „Drąsos kelio“ atstovai, 6 „tvarkiečiai“, 6 Liberalų sąjūdžio nariai, 5 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, 24 socialdemokratai, 3 Mišrios grupės nariai ir 14 konservatorių. Skubą palaikė 6 konservatoriai ir 1 „Drąsos kelio“ atstovas.

Tokia pat situacija ir su Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis.

Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas.

Prigalvojo priežasčių, kodėl nereikia skubos

Kai kurių Seimo narių nusistatymas nepraleisti prezidentės pataisų buvo matyti jau klausimų ir atsakymų laikotarpiu, kai į Seimo narių klausimus atsakinėjo prezidentės patarėja teisės klausimais Rūta Svetikaitė.

„Šiandien galiojanti situacija yra tokia, kad įstatymai taikomi formaliai. Kitaip tariant, pirmas veiksmas, kurio griebiasi prokuroras, gavęs informacijos ir pradėjęs ikiteisminį tyrimą – eiti į teismą ir prašyti, kad teismas įpareigotų žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį. Kitaip tariant, netaikant jokių kitų tos informacijos radimo, sužinojimo, iš kur ta informacija atsirado, priemonių, iš karto einama tuo keliu, kad prašoma įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį“, - sakė R. Svetikaitė.

Tačiau parlamentarai klausė, ar tai neatleis žurnalistų nuo bet kokios atsakomybės, piktinosi, kad žurnalistais galės apsimesti nusikalstamo pasaulio atstovai.

Tarkime, socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė geriau griežčiau kontroliuoti teisėjus, kurie lengvai sankcionuoja įpareigojimus atskleisti informacijos šaltinį.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu svarstė, kas nutiks, jeigu žurnalistu apsimes koks nors nusikaltėlis.

„Dabar įsivaizduokite, žmogus yra nusikaltėlis, nusikalstamo pasaulio atstovas. Jis labai lengvu būdu tampa žurnalistu, tiesiog įkuria internetinį puslapį tiesa.lt ar pilypukas.lt, prisidengia, kad yra žurnalistas, įstoja į Žurnalistų sąjungą, gauna pažymėjimą ir ar per vieną kita Seimo narį, per saugumo darbuotojus ar kitus asmenis, kurie turi teisę susipažinti su slapta medžiaga, pradeda šitą dalyką daryti. Dabar ta jūsų pataisa savotiškai tą nusikaltėlį, kuris imituoja žurnalistą, apsaugo“, - svarstė R. Žemaitaitis.

Tačiau R. Svetikaitė paneigė politiko nuogąstavimus, nes šiuo dalykus prižiūri žurnalistų savivaldos institucijos.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė mananti, kad pateiktos įstatymų pataisos yra beveik duoklė žurnalistams.

„Iš Seimo narių klausimų galima spręsti, kad minėta pataisa teikiama pernelyg skubotai ir neapgalvotai. Mums kyla klausimas, ar ją priėmus apskritai bylos bus išaiškinamos. Dar vienas klausimas, kad Prezidentūra šioje situacijoje nėra neutralus asmuo. Ar tai nėra duoklė žurnalistams?“, - klausė B. Vėsaitė.

D. Grybauskaitė siūlė stiprinti žurnalistų šaltinių apsaugą

Prezidentė siūlė sugriežtinti tvarką, kai žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį. Šalies vadovė pasiūlė, kad teismas įpareigojimą atskleisti šaltinį priimtų dalyvaujant žurnalistui arba jo atstovui, o ne vienam teisėjui kabinete. Pagal šias pataisas žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimo atskleisti informacijos šaltinį turiniu ir teismui pateikti savo argumentus.

Taip pat siūloma, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį gali būti nustatomas tik labai svarbiais, išimtiniais atvejais, dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels mažesnę žalą nei ta, kuri ištiks to nepadarius. Kitaip tariant, norima, jog teisėsaugos institucijos pirmiausia išnaudotų visas kitas priemones atskleisti, kas nutekina informaciją žurnalistui, o ne imtųsi doroti pačius žurnalistus.

Prezidentės teikiamomis įstatymų pataisomis numatoma, kad kratos ir poėmiai žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių patalpose bus galimi tik kraštutiniais atvejais ir tik dalyvaujant žurnalisto atstovui bei prokurorui, tuo pačiu laikantis griežtų žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų.

Užtikrinant korektišką elgesį kratos ir poėmio metu, prezidentė siūlo šiuos žmogaus teises itin varžančius veiksmus filmuoti. Taip turėtų būti elgiamasi ne tik darant kratą pas žurnalistą, bet ir visais kitais atvejais. Pasak prezidentės, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms bei efektyvią teisių gynybą.

Vakaruose žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas svarbiausių žodžio laisvės principų. Žiniasklaida laikoma viena svarbiausių valdžios kontrolės institucijų. Kadangi demokratinėse visuomenėse valdžia yra renkama, bet piliečiai neturi galimybių patys kontroliuoti politikų, todėl kontrolės funkciją užtikrina žiniasklaida ir žurnalistai.

Pataisų prireikė po skandalo

Prezidentės siūlomų pataisų prireikė po to, kai Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl VSD pažymos apie planuojamus Rusijos veiksmus prieš Lietuvos vadovus artėjant Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje. Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Būtent STT agentai pasižymėjo žygiu prieš žurnalistus: jie apklausė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę. Apklausos truko po kelias valandas. J. Damulytės namuose vaikų akivaizdoje buvo atliktos kratos, iškrėtsas ir žurnalistės garažas. Gausios kritikos sulaukusi STT laikosi pozicijos, esą visos priemonės buvo proporcingos.

BNS žurnalistės – ne vienintelės, sulaukusios STT dėmesio. Aiškinantis galimą VSD medžiagos nutekėjimą, apklaustos Prezidentūros darbuotojos, taip pat – Vyriausybės kanceliarijos specialistė. Seimo kanceliarijos darbuotoją, atsakingą už darbą su slapta informacija, STT agentai aplankė tą pačią dieną, kai pasirodė BNS publikacija. Beje, pas Seimo darbuotoją agentai atsibeldė vidury nakties.

STT sudomino ir kitos žiniasklaidos priemonės. Praėjusį penktadienį apklausai į STT iškviesta DELFI vyriausiosios redaktorės pavaduotoja politikai Loreta Laučiuvienė. Į klausimus žurnalistė atsakinėjo maždaug valandą.

STT apklaustųjų sąraše atsidūrė ir žinomas politologas Tomas Janeliūnas. Žurnale „IQ“ dirbantis apžvalgininkas atskleidė, kad agentai domėjosi, kodėl jis lankėsi Prezidentūroje. To priežastis, pasirodo, visiškai paprasta. Politologas tarėsi dėl interviu su prezidente.

STT veiksmus prieš žiniasklaidą pasmerkė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek įtakingiausios šalies politinės partijos. Prezidentė D. Grybauskaitė pareikalavo STT atlikti tarnybinį patikrinimą dėl veiksmų prieš žiniasklaidą.

D. Radzevičius pataria žurnalistams saugotis ir saugoti savo šaltinius dar stipriau

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Seimo nepritarimas ypatingai skubai reiškia, jog greitų pokyčių žurnalistų teisių ir laisvių apaugos srityje nenusimato.

„Apmaudu, bet tikriems esminiams pokyčiams šioje srityje dar nesame subrendę. Daugiau buvo galima tikėtis iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris galėjo būti pagrindiniu komitetu šioje situacijoje – jame dažniausiai žiniasklaida ir žurnalistai sulaukdavo didžiausio palaikymo. Bet pagreitinti proceso nepavyks, o ilgose Seimo diskusijose, praktika rodo, kartais pasimeta esmė“, - teigia D. Radzevičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas sako, kad stebėdamas Seimo posėdį svarstant demokratinei šaliai būtinas pataisas intuityviai jautė, jog problema dėl informacijos šaltinio apsaugos Lietuvoje yra žymiai rimtesnė, nei atrodė stebint STT veiksmus prieš BNS žurnalistus.

„Tada daugelis politikų, kalbėjusių viešai, palaikė žurnalistus ir rėmė jų profesines teises. Tačiau šiandien išgirdęs kai kurių parlamentarų klausimus su teorinėmis situacijomis apie nusikaltėlius-žurnalistus, supratau, kad mūsų bendruomenė dalies politikų akyse yra potencialūs nusikaltėliai“, - stebėjosi D. Radzevičius.

„Politikų diskusijos man rodo, kad imunitetus turintys Seimo nariai, kurie pripažįsta įstatymų taikymo problemas teisėsaugos struktūrose ir net teismų darbe, dar sunkiai supranta, kad žurnalistai neprašo jokių ypatingų teisių sau. Prezidentės pateikti pasiūlymai yra susiję su kitų žmonių teisėmis – informacijos šaltinio apsauga. Tačiau tarptautiniai demokratijos standartai kol kas dar mūsų galvose sukelia labai paprastą dilemą – visuomenė ir politikai teise nepasitiki, bet demokratija nepasitiki dar labiau“, - priduria Žurnalistų sąjungos vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kolegoms belieka tik patarti saugotis ir saugoti savo šaltinius dar labiau nei anksčiau. Mat kol politinis elitas nepribrendo skubiems demokratijos užtikrinimo pokyčiams, teisė ir teisėsauga vilksis iš paskos, o nuo tolimesnių klaidų ir neadekvačių teisėsaugos veiksmų nebus apsaugotas niekas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Armonaitė prabilo apie koalicijos dėlionę su konservatoriais: susitarimai bus sudėtingi (909)

Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, politinės kovos vyksta, tačiau Laivės partijos lyderė...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (89)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Ekspertai įvardijo blogiausią JAV rinkimų scenarijų: neramumams ruošiasi netgi kaimynai (125)

Kalendoriui iki JAV prezidento rinkimų skaičiuojant 15 dienų tampa aišku, kad nepaisant jų...

Su Saboniu ir Valančiūnu žaidęs NBA čempionas: atrodo, kad lietuviai yra pozityvūs žmonės (8)

Dėl pandemijos stabdytas ir kaip niekada ilgai užtrukęs NBA sezonas galiausiai pasiekė finišo...

Laukia permainingi orai: antradienį – trumpa proga pasidžiaugti (2)

Antradienį – proga pasidžiaugti sausesniais orais: pirmoje dienos pusėje dažnai švies saulė,...

Rusijos gyventojai įvardijo draugų ir priešų sąrašą: Lietuvai vėl teko garbinga vieta (719)

Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet yra pritaikomas...

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika (74)

Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems...

Kristina Kybartaitė | D+ nariams

Kvepalai trumpai laikosi? Atskleisiu kelias paslaptis

Renkantis naujus kvepalus vienas pirmiausiai užduodamų klausimų yra net ne tai, ar kvapas...

Į kavinę pakvietęs BMW vairuotojas kas 10 min. lakstė į tualetą – čia buvo ne blogiausia (117)

Vos perskaičiusi antraštę „ Į pasimatymą atvažiavo darbiniu „busiuku“, o vėliau...

Laisvos gerbėjai stebisi jos pasikeitusia išvaizda: anksčiau vadino siauralūpe, dabar vėl negerai (153)

Dainininkė Donata Gutauskienė-Laisva jau kuris laikas savo gerbėjus stebina kiek pasikeitusia...

|Maža didelių žinių kaina