2005 m. A. Isačenka (tuomet jam buvo 60 metų) buvo nuteistas už mažametės išprievartavimą. Nusikaltimą jis įvykdė 2003-iųjų pabaigoje. Viename rajono centre gyvenęs vyras daugiabučio kieme pastvėrė kaimynės 13-metę giminaitę ir nusitempė į savo butą. Girtas A. Isačenka ten nuplėšė nuo mergaitės drabužius, nusirengė pats ir užvirto ant persigandusios mažametės. Mergaitė bandė šauktis pagalbos, bet iškrypėlis užspaudė jai burną ir pagrasino susidorojimu.

A. Isačenka nusiramino tik išprievartavęs mergaitę analiniu būdu. Po to jis užmigo, o išniekinta mažametė pabėgo. Grįžusi į namus ji viską papasakojo mamai.

Po išprievartavimo mergaitei teko keletą savaičių gydytis Vilniuje, Vaikų ligoninėje. Paskui ji dar ilgai lankėsi pas psichologą, nes po to klaikaus įvykio mergaitė ėmė bijoti vyrų, tapo nervinga, sutriko miegas.

A. Isačenkai už mažametės išprievartavimą grėsė nuo 3 iki 13 metų laisvės atėmimo. Teismas jam skyrė 8 metus. Dabar jam iki bausmės pabaigos buvo likę nepilni trys mėnesiai. Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, prezidentės patarėjai teisės klausimais nusprendė, kad A. Isačenka vertas malonės. Prezidentė tam pritarė savo dekretu.

Malonės komisijos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis DELFI teigė tiksliai nepamenantis, dėl kokių motyvų komisija pasiūlė suteikti malonę A. Isačenkai. Vis dėlto jis patikino, kad priežastys turėjo būti rimtos.

„Negaliu sakyti apie konkrečias pavardes, konkrečius atvejus. Bet paprastai tai būna tikrai ypatingos aplinkybės. Arba labai sunki liga to žmogaus, kuris nuteistas, arba artimųjų. Ar visiškai nekelia abejonių duomenys, kad tas žmogus pradėjęs taisytis ir pan. Bet konkrečiai apie tą atvejį nieko negaliu pasakyti tiksliai“, - sakė J. Prapiestis.

Penktadienį malonė suteikta ir Laurai Bučionytei-Perštuk – ji atleista nuo likusios 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistoji augina mažametę dukrą ir yra silpnos sveikatos.

DELFI žiniomis, L. Bučionytę-Perštuk maždaug prieš porą mėnesių į laisvę anksčiau laiko paleido teismas. Prezidentės malonės suteikimas reiškia, kad dabar jai panaikinami teismo skirti apribojimai, kurių ji privalėjo iki lygtinio paleidimo termino pabaigos.

L. Bučionytė-Perštuk 2007-ųjų savivaldos rinkimuose buvo stebėtoja Kaune, deleguota „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. 2008-iais, vykstant Seimo rinkimams, Alytuje ji buvo apylinkės rinkimų komisijos narė, deleguota Darbo partijos.

L. Bučionytė-Perštuk buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnį: „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“.

Malonė suteikta ir Editai Vasilenko - laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais, nes ši nuteistoji augina du mažamečius vaikus, o nusikaltimą padarė įbauginta laisvės atėmimo vietoje kalinčio vyro.

E. Vasilenko nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 263 straipsnį: „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas“. Moteriai buvo pritaikyta trečioji šio straipsnio dalis: „Tas, kas užvaldė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotines ar psichotropines medžiagas užvaldė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų“. Teismai moteriai skyrė minimalią bausmę – 5 metus nelaisvės.

Malonė taip pat suteikta dar dviem kaliniams. Paulius Januškevičius atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, nes nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus. O Antanui Sadauskui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais - nuteistasis, kurio motina yra senyvo amžiaus ir labai silpnos sveikatos, turi mažametį sūnų.

Malonės komisijai vadovauja prezidentė, tačiau pagal Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatus komisijos nuomonė dėl malonės teikimo prezidento nesaisto.