Vis tik, regis, net viešai Rusiją partnere penktadienį vadinęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as už uždarų durų kalba priešingai.
„Baltijos šalims beveik nereikėjo kalbėti ir tai geras jausmas. Jeigu prieš trejus-ketverius metus, kai mes kalbėjome apie potencialias grėsmes, į mus žiūrėdavo nustebę, dalinai netikėjo, manė, kad mes per daug jautrūs arba tiesiog liguistai reaguojame į kaimynę, tai dabar Vladimiras Putinas pasistengė įtikinti visus. Todėl labai džiaugiausi, kad taip vieningai ir taip aiškiai visos šalys supranta, kaip elgiasi Rusija, ką daro Ukrainoje, ką daro pasaulyje, ką daro prie mūsų sienų“, – NATO šalių narių lyderių nuotaikas nupasakojo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prieš viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas žurnalistams sakė, kad Rusija Prancūzijai yra partnerė, o ne grėsmė. „Rusija yra partnerė, kuri, teisybė, kartais, ką matėme ir Ukrainoje, naudoja jėgą. Mes tai pasmerkėme, kai ji aneksavo Krymą", - pasakė F. Hollande'as.
Politikas taip pat užsiminė, kad NATO neturi jokio vaidmens sprendžiant, kokie bus Europos ir Rusijos santykiai ir pridėjo, kad Prancūzijai Rusija nėra nei priešininkė, nei grėsmė. Prezidentė D. Grybauskaitė nevertino kolegos pasisakymo, tik siūlė labiau žiūrėti į veiksmus. Prancūzija ketina dalyvauti Baltijos šalyse stiprinant atgrasymą.
Apie 4000 karių Baltijos šalyse ir Lenkijoje
Rusija nuolat pabrėžia, kad bet koks NATO pajėgumų stiprinimas rytiniame Aljanso flange pažeidžia 1997 m. NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą. Neabejojama, kad taip Maskva reaguos ir dabar, nors NATO visuomet pabrėžė, kad nedislokuoja jokių nuolatinių pajėgumų, be to, Rusija pati pažeidė visus tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir aneksuodama Krymą. Aljanso patvirtintame komunikate šis susitarimas paminėtas vieną kartą, tačiau šalių narių lyderiai, pasak Lietuvos prezidentės, apie tai nediskutavo.
„Seniai išaugome iš to laikmečio, kai turėjome krūpčioti, nuo to, kaip Rusija reaguos. Mūsų tikslas ir sutarimas yra pirmą kartą po Šaltojo karo investuoti į Aljanso šalių gynybą. O krūpčioti ir reaguoti – tai ne mūsų darbas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kaip žinoma, NATO valstybių vadovai penktadienį apsisprendė Baltijos šalyse ir Lenkijoje įkurti daugianacionalinius batalionus po maždaug 1000 karių kiekvienoje šalyje. Lietuvoje vadovaujanti šalis bus Vokietija, taip pat prisidės Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija.
Estijoje vadovaujančia šalimi tapo Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje – JAV.
Tai reiškia, kad NATO pereina nuo sąjungininkų užtikrinimo prie atgrasymo politikos. Sąjungininkų užtikrinimas buvo nukreiptas į Aljanso šalių narių nuraminimą, kad NATO yra pasirengęs ginti sąjungininkus agresijos atveju, atgrasymas yra nukreiptas į potencialų priešininką – tai yra Rusiją.
Lenkijoje – dar 4000 JAV karių
Lenkijoje taip pat bus įkurta amerikiečių brigada su maždaug 4000 karių, tačiau ši Europos užtikrinimo iniciatyva nėra vykdoma po NATO skėčiu ir veiks dvišaliu pagrindu.
Kaip DELFI aiškino su sprendimais susipažinę atstovai, Lenkijoje būsima amerikiečių brigada nebus koncentruota vienoje vietoje, ji bus išsklaidyta, jos kariai vyks į treniruotes ir pratybas ir kitose regiono valstybėse.
Tačiau tai gali reikšti, kad Baltijos šalyse veikiausiai nebeliks beveik nuolat čia buvusių amerikiečių šalių kuopų, nes pratyboms jos atvyks iš Lenkijos. D. Grybauskaitė sako, kad tikslus sprendimas dėl amerikiečių karių buvimo Baltijos šalyse nėra priimtas, nors, jos manymu, tai nėra taip svarbu, kai turėsime NATO karių batalioną ir dar amerikiečių brigadą Lenkijoje, veikiančią ne po Aljanso skėčiu, bet dvišaliu principu.
„Tai ne taip svarbu turint 170 pratybų per metus. Realiai mes tų rotacijų turėsime vos ne pastoviai. Iš tiesų Jungtinės Valstijos sprendžia, kaip jos dalyvaus, bet kadangi jos renkasi logistiškai koncentruoti dideles pajėgas Lenkijoje, kurios yra praktiškai netoli mūsų, jų galimybė judėti iš vienos ar kitos pusės yra kelių valandų klausimas. Ne taip svarbu kur kas kaip, svarbiausia, kad mūsų regione būtų pasiryžimas aktyvuoti ar brigadą per NATO sistemą, ar tas pajėgas, kurios bus dvišaliu pagrindu valstybių prašymu pačių Jungtinių Valstijų sprendimu. Tai reiškia reakciją per 24 valandas“, – sakė D. Grybauskaitė.
DELFI duomenimis, amerikiečių karių kuopa tikrai išliks iki kitų metų vidurio. Vėliau gali būti priimami kitokie sprendimai.