D. Grybauskaitė nepatenkinta Seimo įtvirtinta „galvų kapokle"

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Seimo ketvirtadienį priimtas Seimo statuto pataisas, kuriomis sudaromos galimybės pradėti valstybės įstaigų vadovų atleidimo procedūrą, jei parlamentas nepritaria įstaigos veiklos ataskaitai.

Šios pataisos iš viso gali paliesti daugiau kaip 15 svarbių įstaigų: Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Valstybės saugumo departamentą (VSD), Viešųjų pirkimų tarnybą, Valstybės kontrolę, Lietuvos banką, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir daugelį kitų.

Pirmiausiai tai atsiliepia institucijoms, kurių vadovybę skiria Seimas: nepritarus įstaigos ataskaitai, jau artimiausiame posėdyje parlamentas balsuotų dėl vadovo atleidimo iš pareigų.

Prezidentės skiriamų pareigūnų – generalinio prokuroro, STT ir VSD vadovų – atveju, Seimui galės būti teikiamas nutarimo projektas, kuriuo šalies vadovei siūloma pareigūną atleisti iš darbo.

D. Grybauskaitė neslepia neigiamai vertinanti šiuos Seimo manevrus.

„Tai pirmas žingsnis į daugiau nei 15-os institucijų, tokių kaip Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitų politizavimą“, - DELFI raštu atsiųstame komentare teigė prezidentė.

Pirmas institucijos vadovas, kuriam gali tekti susidurti su naujojo mechanizmo veikimu, yra generalinis prokuroras Darius Valys. Seimas rodo akivaizdžius ženklus, jog Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai ketinama nepritarti.

Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu.

A. Lukošaitis: mechanizmas tiek stiprus, kad juo gali būti piktnaudžiaujama

Politologas Alvidas Lukošaitis DELFI teigė, jog parlamentinė kontrolė lig šiol buvo nyki ar net „butaforinė“.

„Tai būtų tam tikras vaistas nuo mūsų parlamentinės kontrolės deklaratyvumo, o kai kada – ir pernelyg dažno butaforiškumo. Tai faktas“, - svarstė A. Lukošaitis.

Tačiau Seimo statuto pakeitimai kontrolės mechanizmą esą sustiprina, tačiau tai neišvengiamai kelia piktnaudžiavimo riziką.

„Tai, be abejo, labai stiprus parlamentinės kontrolės instrumentas. Problema būtų tokia: ar toks instrumentas, žinant mūsų politinės kultūros tradicijas, įpročius, madas, nebus per stiprus. Ir kaip bus juo naudojamasi? Žinome, ką reiškia institucijų vadovų atsiradimas esant vienai daugumai, ir žinome, kas su jais atsitinka, kai daugumos pasikeičia. Bet kuriuo atveju, bet koks perlenkimas šitoje vietoje tikrai veiktų labai plačiai sistemą. Destabilizuojančiai. Todėl ne veltui tas klausimas yra siejamas ir su tam tikrais konstitucingumo aspektais“, - kalbėjo A. Lukošaitis.

Sieti pakeitimus vien su generalinio prokuroro D. Valio likimu jis teigė nenorintis. „Nenoriu to sieti konkrečiai su šituo atveju. Bet yra pats prasčiausias bet kurios institucijos nebrandumo rodiklis, kai sprendimai, tvarkos, taisyklės yra priimamos konkretiems atvejams. Jeigu taip būtų – tai irgi labai daug ką pasakytų“, - tęsė politologas.

Anot jo, pareigūnų atleidimo mechanizmas gali sukelti ir papildomas įtampas tarp Seimo ir Prezidentūros. „Toks instrumentas, be abejo, šitoje vietoje gali suveikti labai dažnai – pernelyg dažnai – klibinančiai, destabilizuojančiai, o ne atvirkščiai“, - sakė A. Lukošaitis.