„Mes matome, kad vėl bandoma jėga keisti valstybės sienas“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongrese.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Labai didžiuojuosi, kad nepriimame jokios agresijos prieš mūsų šalį – laisvė ir teisė mums yra aukščiausios vertybės. Šiandien tai – ypač svarbu, nes vėl susiduriame su istoriniais iššūkiais, esame paribyje tarp Vakarų ir nelabai draugiškų Rytų“, – kalbėjo prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, mus vienija viena misija – skatinti ir ginti konstitucinį teisingumą visame pasaulyje.

„Čia, Lietuvoje, mes žinome teisės viršenybės tvirtybę ne tik iš teisės vadovėlių ar deklaracijų, o iš patirties. Penkis dešimtmečius to neturėjome, nes buvome okupuoti brutalaus autoritarinio rėžimo“, – priminė ji.

Prezidentės teigimu, žinome ir tai, kokia yra teisės viršenybės kaina – tūkstančiai mūsų kovotojų už laisvę ir disidentų gyvybių.

Pastebi siekį iš naujo perbraižyti valstybių sienas

„Šiandien mūsų ryžtas ginti teisės viršenybę patiria dar vieną išmėginimą. Matome, kaip Europoje siekiama iš naujo jėga perbraižyti valstybių sienas. Po karinės agresijos Rytų Ukrainoje ir Krymo okupacijos mėginama sukompromituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo autoritetą. Tai veda į tai, kad Konstituciniu Teismu piktnaudžiaujama, misija pakertama. Tai daroma ciniškai, naudojamasi tuo siekiant padaryti ir pateisinti nusikaltimus“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, šiuo atveju politikams ir teisėjams tenka ypatinga atsakomybė ginti principus, kuriais remiasi teisės viršenybė.

„Mes negalime spausti rankų ir niekada nekviesime tų, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus. Mes turime paremti žmones, kurie kovoja už laisvę, žmonių teises ir demokratiją“, – kalbėjo prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat minėjo, kad laisvės ribojimus mes matome daugelyje šalių – nuo Šiaurės Korėjos iki pratybų „Zapad“, kuriuos šią savaitę vyks prie Lietuvos sienos.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kritikavo sprendimą neįleisti teisėjų iš Rusijos

Savo ruožtu Europos komisijos „Demokratija per teisę“ pirmininkas Gianni Buquicchio kongreso metu kalbėjo, kad šiuo metu konstitucinės teisės pasaulis susiduria su bene didžiausiu iššūkiu nuo Antrojo Pasaulio karo, tad gyvename itin įdomiais laikais.

„Rusijos federacijos Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie norėjo dalyvauti šiame kongrese, buvo neįleisti į Lietuvos teritoriją. Mes primygtinai prašėme, kad būtų padaryta išimtis, netaikomas draudimas, bet rezultato nebuvo“, – Lietuvos sprendimą kritikavo kalbėtojas.

Jis taip pat priminė, kad Venecijos komisija labai kritikavo Krymo aneksiją, bet siekdami įtvirtinti teisės viršenybę esą turėjome vesti dialogą, o ne konfrontaciją.

Kiek vėliau, spaudos konferencijos metu, jis sakė, kad jie yra prieš tai, ką Rusija daro Kryme, tačiau tai – pasaulinė konferencija, kurios tikslas – keistis idėjoms, praktika, todėl, jo asmenine nuomone, aptariami asmenys turėjo būti įleisti į Lietuvą.

 Gianni Buquicchio
Gianni Buquicchio
© DELFI / Andrius Ufartas

Tuo metu Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kongreso atidarymo metu aiškino, kad Konstitucija – teisės viršenybės simbolis.

„Turime unikalią galimybę ne tik pasikeiti patirtimi, spręsti iššūkius, bet ir priminti visuomenei, kad Konstituciniai Teismai gina žmogaus orumą ir garantuoja žmogaus teises“, – kalbėjo jis.

Pasak D. Žalimo, į kongresą susirinko svečiai iš maždaug 90-ies šalių.

Dialogo neįsivaizduoja

„Demokratija yra nuomonių įvairovė, tad, be abejo, mes turime asmenines nuomones ir šiuo atveju mano asmeninė nuomonė su Venecijos komisijos pirmininko nuomone visiškai nesutampa. Norėčiau pradėti nuo to, kad LR Konstitucinis teismas negali kviesti dalyvauti juridiniuose tokių asmenų, kuriems yra uždrausta įvažiuoti į Lietuvą. Tas sprendimas buvo priimtas vykdomosios valdžios, vadovaujantis tuo, kad sankcijos taikomos kiekvienam individui, kuris savo sprendimais yra prisidėjęs prie tarptautinio nusikaltimo vykdymo – Krymo aneksijos. Vienareikšmiškai, LR Konstitucinis teismas negali kviesti tokių asmenų, kurie negali atvykti į Lietuvos respubliką“, – aiškino D. Žalimas.

Kita, tikino kalbėtojas, jei yra smerkiama Krymo aneksija ir sprendimai, kurie buvo priimti, reikia būti nuosekliems.

„Atvirai pasakius, nėra pasaulyje nė vieno atvejo, kai teisminė valdžia buvo tokiu smarkiu laipsniu diskredituota. Kiekvienas profesionalus teisininkas žino, kad Krymo aneksija yra agresija ir tai yra agresijos nusikaltimas. Iš tiesų, nėra precendento jokioje šalyje, kai koks nors kitas teismas būtų panaudotas tokiam nusikaltimui įvykdyti“, – pabrėžė D. Žalimas.

Pasak jo, jei anuomet sprendimas teismuose nebūtų priimtas, greičiausiai dabar neturėtume skaičiuoti žuvusių, sužeistų ir pabėgėlių.

„Nežinau, kokią dialogas gali turėti prasmę su asmenimis, kurie, pavyzdžiui, priiminėjo sprendimus dėl represijų ar okupuotoje Lietuvoje, ar dėl Holokausto, ar dėl panašių veiksmų. Dialogas, iš tiesų, yra sunkiai įmanomas“, – kalbėjo jis.

Neįsileido Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų

DELFI primena, kad praėjusiais metais Lietuva nusprendė neįsileisti į šalį Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų dėl sprendimų, įteisinusių Krymo aneksiją. Toks sprendimas sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasipiktinimą.

Rusijos teisėjai ketino vykti į kovą Vilniuje rengiamą Pasaulinį konstitucinių teismų kongresą. Bet šiemet lapkritį Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu nusprendė Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjus įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į Lietuvą.

„Sprendimas priimtas todėl, kad 2014 metais Rusijos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutartis, kurios formalizavo Krymo aneksiją, o tai yra grubus visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų pažeidimas“, – BNS tuomet sakė Kęstutis Vaškelevičius.

Pasak jo, Lietuva apie šį sprendimą informavo visas Europos Sąjungos šalis. Anot ministro atstovo, Rusijos teisėjai įtraukti į sąrašus „laikantis visų teisės aktuose numatytų normų ir procedūrų“, teisėjai turi teisę šį Lietuvos diplomatijos sprendimą skųsti Lietuvos teismuose.

Supykdė V. Putiną

Informacija apie šį Lietuvos sprendimą paviešinta per Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininko Valerijaus Zorkino susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kaip skelbia agentūra „Interfax“, V. Zorkinas informavo Rusijos prezidentą V. Putiną, kad Lietuva yra atsiuntusi diplomatinį pranešimą, kad teisėjai nebus įleidžiami į Lietuvą. Jo žodžiais, Lietuva pranešime informavo, kad „Konstitucinio Teismo teisėjai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui“.

Rusijos vadovas V.Putinas į tai sureagavo klausimu: „Kas lėmė tokį tiesiog idiotišką sprendimą?“.

Teismo vadovas informavo Rusijos vadovą, kad sprendimo priežastis buvo Rusijos KT sprendimas dėl Krymo, kurio aneksiją Vakarai laiko Ukrainos vientisumo neliečiamybės pažeidimu.

„Labai keista. Kai kada susidaro įspūdis, kad žmonės nukrito iš kitos planetos“, – atsakė V. Putinas.

ES nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti. ES yra įvedusi ekonomines sankcijas Maskvai, taip pat taiko sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją.

Lietuvos URM teigimu, Rusijos KT teisėjai nėra įtraukti į ES juoduosius sąrašus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Stebina net ekonomistą: Lietuvos SPA kainomis lygiuojasi ir į Šveicariją (47)

Lietuvos SPA kompleksai jau susitapatino su aukščiausio lygio Šveicarijos, Suomijos ar kitų...

Pareiškimą padėjęs L. Linkevičius: aš noriu dirbti (265)

Lietuvos Socialdemokratų partijos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos, o šios partijos...

Apie pensiją galvojantys lietuviai turi planą B (80)

Nekilnojamojo turto rinkoje, be žmonių, kurie perka būstą gyvenimui arba trumpalaikei...

Prieš G. Palucko valią stojusiems socialdemokratams gresia pašalinimas iš partijos (279)

Prieš partijos valią trauktis iš valdančiosios koalicijos pasisakę Seimo socialdemokratai stos...

Tūkstančių žmonių akivaizdoje – naikintuvo katastrofa liudininkas: tai buvo siaubingas reginys (121)

Vienas Italijos oro pajėgų pilotas žuvo jo naikintuvui „ Eurofighter “ sekmadienį nukritus į...

Vilniuje pro langą iškrito šešiametė, ji labai sunkios būklės (28)

Policija praneša, kad Vilniaus centre prie daugiabučio namo rasta šešiametė. Manoma, kad ji...

Nori padėti radioaktyviems Černobylio šuniukams: jų kailyje slypi pavojus

Černobylio katastrofa 1986 metais tūkstančių žmonių gyvenimus apvertė aukštyn kojomis, nes...

Kauniečiai mero pagalbos prašo išgalvotu ženklu (19)

Jau ilgą laiką daugelyje Kauno vietų praeinant ar pravažiuojant gatvėmis galima pastebėti...

Šiaurės Korėja nurodė, kurios šalys išvengs jos branduolinio smūgio (65)

Šiaurės Korėja pareiškė, kad toms šalims, kurios nėra įsitraukusios į Jungtinių Valstijų...

Mokykloje – meningokoko infekcija: kaip apsaugoti vaikus? (13)

Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių tėvai sunerimę – vienam...