Susitikimo išvakarėse diplomatai derino nuostatas, kurios leistų britams iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) ES piliečiams.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad derantis su Didžiąja Britanija svarbu užtikrinti, kad būtų nediskriminuojami Europos Sąjungos piliečiai.
„Jeigu bus kažkoks kompromisas rastas, kaip pagelbėti Didžiajai Britanijai rasti sprendimus, kad jie galėtų įtikinti savo žmones likti Europos Sąjungoje, be abejo, tai yra svarbu, bet tai būtina padaryti tokiu atveju, kad ES piliečiai nebūtų diskriminuojami kitų, trečiųjų, šalių atžvilgiu“, – ketvirtadienį paviešintame interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, taip pat bus siekiama, kad apribojimai būtų taikomi tik konkrečiam baigtiniam laikotarpiui ir galiotų tik naujai atvykstantiems asmenims, o ne jau gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje.
„Mes turime daug sąlygų ir mūsų pozicija yra taip pat sutampanti su Višegrado šalių pozicija. Manyčiau, kad kompromiso ieškosime, bet diskriminacijos tikrai neturi būti“, – sakė prezidentė.
Patvirtinus pirminį planą, Lietuvoje likusiems emigrantų vaikams būtų mokamos mažesnės vaikų išmokos nei britams ir turtingesnių kitų ES šalių piliečiams, nes būtų įvesta išmokų indeksacija pagal pragyvenimo lygį.
Rytų Europos šalys siekia, kad šie ribojimai būtų taikomi tik naujiems atvykėliams. Tai savo ruožtu gali paskatinti Britanijos lietuvius sparčiau registruotis šioje šalyje. 2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone - beveik 40 tūkst.
Reformų britų premjeras Davidas Cameronas pareikalavo prieš planuoją referendumą dėl tolesnės narystės ES.
Be mažesnių išmokų imigrantams, britai taip pat siekia svaresnio balso klausimais, kuriais dažnai tariasi vien euro zonos šalys, ir patikinimo, kad jie nėra įpareigoti dalyvauti tolesnėje politinėje ES integracijoje. Jei susitarti pavyks, referendumas gali būti surengtas dar birželį.
Šalių lyderiai taip pat peržiūrės, kaip įgyvendinamos priemonės migracijos krizei suvaldyti.
Šalių vadovai Briuselyje taip pat įvertins, kaip įgyvendinamos priemonės migracijos krizei suvaldyti.
Prezidentės teigimu, lėtas ir vangus anksčiau sutartų priemonių įgyvendinimas didina migracijos krizę Europoje. Siekdama užtikrinti Europos žmonių saugumą ir efektyvų atsaką į krizę, ES turi griežtai taikyti imigracijos taisykles ir rimtai kovoti su nusikaltėlių tinklais, kurie pelnosi iš nelegalaus migrantų gabenimo. Taip pat būtina stiprinti ES išorės sienų apsaugą, steigiant atvykėlių registracijos centrus bei kuriant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą.
Valstybių lyderiai taip pat patvirtins Europos Komisijos parengtas rekomendacijas, skirtas euro zonos stabilumui užtikrinti.