Tačiau D. Grybauskaitė yra kitokios nuomonės: „Mes pažįstame savo kaimynę. Rusija girdi tik tiesius žodžius. Diplomatinė kalba ne Kremliui", - pareiškė ji interviu.
Laimei, anot Prezidentės, Lietuva gali kalbėti aiškiai. Šalis ne tik politiškai, bet jau ir ekonomiškai nepriklausoma - pirmiausiai energetikos srityje.
Laikraštis primena, kad Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje pradėjo veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurio pajėgumų užtektų visoms Baltijos šalims. Be to, netrukus „NordBalt" jūriniu kabeliu tarp Švedijos ir Lietuvos ims tekėti elektra, taip užsitikrinant nepriklausomybę nuo rusiškos elektros importo. Kad Kremlius savo karinio jūrų laivyno manevrais trukdo kabelio tiesimo darbams, anot D. Grybauskaitės, yra vienas iš įvairių agresyvaus Rusijos elgesio regione pavyzdžių.
Šis elgesys esą matomas ir rusų žiniasklaidos propagandoje bei kai kurių Kremliui artimų nevyriausybinių organizacijų, kurios dedasi žmogaus teisių ir mažumų gynėjomis ir ypač yra nusitaikiusios į rusakalbius gyventojus Baltijos valstybėse, veikloje. Lietuvai nėra lengva gintis nuo tokios propagandos, tuo pat metu nenusižengiant savo liberalios demokratijos principams.
Žinoma, kad Kremlius užsienyje naudoja visus minkštosios galios instrumentus, kuriuos nuslepia nuo savo visuomenės, kalbėjo D. Grybauskaitė. Ir į tai reaguoti nėra paprasta, jei nori griežtai laikytis demokratijos taisyklių. Tačiau apie kitokį kelią esą nėra ir kalbos. Vis dėlto Lietuvai šiek tiek lengviau nei kitoms Baltijos valstybėms, nes joje rusakalbių yra mažiausiai.
D. Grybauskaitė yra įsitikinusi, jog Lietuvos visuomenė jau pakankamai sustiprėjusi, kad galėtų spręsti tokias problemas. 25 nepriklausomybės susigrąžinimo metai esą parodė, kad gyventojams laisvė labai svarbi ir kad jie pasirengę už tai mokėti ir ekonominę kainą.
