„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, - metiniame pranešime teigė prezidentė.
Ji taip pat įvardijo, kad šiemet Lietuva sulaukė „istorinio palaikymo“ iš NATO sąjungininkų, kuomet buvo dislokuotas batalionas, kurį sudaro 7 valstybių kariai, įskaitant Jungtines Valstijas. Tačiau ji pažymi, kad nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.
D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva ir pati prisideda prie saugumo užtikrinimo būdama strategine Ukrainos ir Gruzijos partnere, talkindama kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaudama „globalioje antiteroristinėje koalicijoje“.
Ji taip pasisakė už didesnę Europos šalių integraciją, kuri „gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje“, o narystė ES, anot jos, yra „garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę“.
„Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą“, - sakė šalies vadovė.