2009 metų rugpjūčio mėnesį, vos prasidėjus D. Grybauskaitės kadencijai, JAV televizijos kanalas ABC pranešė, kad 2004–2006 metais Lietuvoje galėjo veikti amerikiečių specialiųjų tarnybų kontroliuojamas kalėjimas, kuriame galėjo būti kalinami teroristai. Ši naujiena sulaukė daug ir skirtingų politikų pozicijų ir pasisakymų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas savo knygoje „D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019 m.“ aprašo būtent šią istoriją.
Pirmoji D. Grybauskaitės reakcija sutapo su kitų politikų – teigė neturinti duomenų apie kalėjimo egzistavimą. Tačiau po keleto mėnesių jau išsakė kitokią poziciją. Spalio 20 dieną ji pareiškė tebeturinti netiesioginių įtarimų, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
„Vakarai neabejoja, kad taip galėjo būti. Klausimas buvo tik: kaip reaguos Lietuva ir ką darys. Todėl noriu, kas mes būtume be iliuzijų“, – šimtadienio proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
BNS primena, kad ankstyvai rytinei kavai į rūmus Daukanto aikštėje pasikvietusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Arvydą Anušauską ji pareiškė esanti įsitikinusi, kad kalėjimas buvo, ir paragino atlikti išsamų tyrimą.
Pastabų, kad trūksta įrodymų, ji nenorėjo klausytis. Atsakymas buvo griežtas: „Vadinasi, blogai ieškot“.
Jau po kelių dienų nuo D. Grybauskaitės pasisakymo , 2009 metų spalio 22 dienos JAV Valstybės departamentui skirtoje apžvalgoje naujai paskirta JAV ambasadorė Anne Derse pažymėjo, kad po laikotarpio, kai CŽV kalėjimų istorija jau buvo dingusi iš žiniasklaidos puslapių, D. Grybauskaitės komentarai ją vėl sugrąžino.
JAV ambasadorės A. Derse konfidencialiame komentare, kuris publikuotas Tomo Janeliūno knygoje apie D. Grybauskaitės politiką, rašoma:
„Grybauskaitės politinės patirties stoka galėjo paskatinti atgaivinti beišsenkančią istoriją, kuriai vis dar trūksta pagrindimo. Vietoj to, kad padėtų nutildyti istoriją, kuri nėra palanki Lietuvai, jos komentaruose užsimenama, jog kaltinimuose gali būti dalis tiesos, ir tai paskatino pradėti parlamentinį tyrimą, kuris, tikėtina, baigsis neužtikrintomis išvadomis. Prezidentės komentarai dar labiau mįslingi atsižvelgiant į jos susirūpinimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidai, o [CŽV kalėjimų] istorija gali sukelti abejones dėl JAV ir Lietuvos santykių tvirtumo. Priešingai [nei prezidentė], ministras pirmininkas savo komentaruose tinkamiau atsiribojo nuo istorijos, su kuria neturi jokios sąsajos“, – D. Grybauskaitės elgesį vertino ambasadorė.
Šios skandalingos istorijos priminimą žiniasklaida „pasigavo“ noriai. O ir politikai nepaleido. Kai D. Grybauskaitė pakartotinai istoriją prisiminė, parlamentinio tyrimo ėmėsi ir Seimas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pradėjus tyrimą dėl galimo kalėjimo, ambasadorė susitiko su tuometiniu NSGK pirmininku A.Anušausku. Po susitikimo ir patikinimo, kad šis tyrimas gali pakenkti dvišaliams JAV ir Lietuvos santykiams, ambasadorė A. Derse Vašingtonui skirtoje pažymoje pateikė apibendrinimą.
Jame rašoma, kad komiteto pirmininkas išsakė optimistinę poziciją.
„Anušausko atkaklus įrodinėjimas, jog tyrimas nukreiptas į vidaus klausimus dėl tariamo kalėjimo ir nepakenks Lietuvos ir JAV santykiams, yra optimistinis. Istorijos iškilimas rugsėjo mėnesį jau paskatino prezidentę blokuoti anksčiau Lietuvos vyriausybės priimtą sprendimą perkelti kalinius iš Gvantanamo“, – susitikimą vertino ambasadorė. Šią poziciją galima perskaityti„Wikileaks“ paviešintuose dokumentuose.
Vardijo nemeilės priežastis
2009 metų vasarį Vyriausybė jau buvo nusprendusi, kad priims iki 10 kalinių iš Gvantanamo. Tai D. Grybauskaitė užgynė, sakydama, kad kol nebus atsakyti klausimai dėl kalėjimo, kalinių į šalį nebus priimta.
2019 metais buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas inertviu su knygos autoriumi T. Janeliūnu metu vardijo motyvus, kodėl prezidentė kategoriškai žvelgė ir į CŽA kalėjimo tyrimą ir į kalinių iš Gvantanamo perkėlimą į Lietuvą.
„Pirmas dalykas, susijęs su istoriniu kontekstu – jos nemeile Amerikai. Dėl asmeninio patyrimo, besiderant su amerikiečiais (dėl Lietuvos narystės, aut. p.) Pasaulio prekybos organizacijoje. Amerikiečiai labai kieti derybininkai. Kai deramasi dėl vertybinių dalykų, pvz., stojimo į NATO, tai jie nėra tokie grubūs, kaip derybose dėl prekybinių dalykų. Kaip aš suprantu, ji turėjo gana karčia patirtį derybose su amerikiečiais (dėl Lietuvos narystės“ PPO. Antras dalykas, atmosfera Europos Komisijos koridoriuose ir viso to poveikis prezidentei. Ir trečias – perteklinis noras būti kitokiai, nei kad buvo Adamkus. Man atrodo, ji norėjo būti kitokia, nei buvo Adamkus, ir galbūt to siekė pertekliniais būdais“, – interviu sakė V. Ušackas.
Nenustatė, ar tikrai gyveno
Seime atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos JAV sulaikymo centrams veikti, taip pat – nekliudomai pervežti, įvežti ar išvežti CŽV sulaikytus asmenis, tačiau nenustatyta, ar šiomis sąlygomis pasinaudota.
Tada Seimo atliktame parlamentiniame tyrimo išvadose buvo minimos ir Valstybės saugomo departamento (VSD) darbuotojų pavardės.
Parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad VSD darbuotojas Dainius Dabašinskas su tuometinio departamento vadovo Arvydo Pociaus žinia, mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių, kurie siejami su CŽV.
VSD vadovas Arvydas Pocius iš pareigų pasitraukė 2006 metais, po to, kai Seime veikusi tyrimų komisija nustatė, kad jis nėra pajėgus tinkamai organizuoti departamento darbą ir jam vadovauti.
2011 metų sausį, po Seimo surinktos informacijos, Generalinė prokuratūra nustatė, kad jog VSD ir JAV CŽV bendradarbiavimą koordinavusių, jame dalyvavusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, A. Pociaus ir D. Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėti pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų.
Nors iki šiol taip ir neatsirado faktų, įrodančių, kad kalėjimas Lietuvoje buvo, dabartinė Vyriausybė, praėjus jau 10 metų nuo istorijos pradžios, nusprendė bylinėtis Strasbūro teismo byloje, kur nagrinėjamas antras skundas dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
