Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje pristatydama projektą Seimo Pirmininkė, remdamasi įvairių tyrimų rezultatų analize, sakė, kad Lietuva šiuo metu išgyvena jaunimo emocinės sveikatos krizę.

„Atlikti jaunimo problematikos tyrimai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais. Jauniems žmonėms ypač svarbus palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į konkrečią problematiką. Šiuo metu darbo su jaunimu sistema iš dalies atliepia šiuos iššūkius, tačiau vis dar nepakankamai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip pažymėjo Seimo Pirmininkė, Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu, skaičius auga, tačiau jiems tenka didelis darbo krūvis: 2021 m. vienam jaunimo darbuotojui, dirbančiam atvirajame jaunimo centre arba atvirojoje jaunimo erdvėje, vidutiniškai teko 103 jauni žmonės, o vienam mobilųjį darbą dirbančiam jaunimo darbuotojui – 63 jauni žmonės.

„Nors Lietuvoje jaunimo darbuotojų skaičius auga, ši profesija net nėra įtraukta į profesijų katalogą. Dalyje Europos šalių, pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija. Universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Be to, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas“, − pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma apibrėžti jaunimo darbuotojo sąvoką, patikslinti darbo su jaunimu būdus (atviro ir neformalaus bendravimo), nustatyti jaunimo darbuotojui keliamus reikalavimus ir sureguliuoti nepriekaištingos reputacijos klausimus. Be to, pataisomis siekiama nustatyti jaunimo darbuotojų veiklos principus,funkcijas ir numatyti, kad atvirąjį, mobilųjį darbą, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą galėtų įgyvendinti tik jaunimo darbuotojai.

Pagal projektą, asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turėtų mokėti valstybinę lietuvių kalbą, būti ne jaunesnis kaip 18 metų, būti nepriekaištingos reputacijos bei turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją.

Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalėtų užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus pateikimo stadijoje palaikė 86 Seimo nariai, susilaikė 20 parlamentarų. Projektą toliau svarstys pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)