„Seimas priėmė įstatymą ir dalis Seimo narių, nemaža dalis, balsavo už jį būtent dėl to, kad buvo rasta pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių. Tai aš suprantu, kad jeigu Vidaus reikalų ministerijai kažkurios įstatyme numatytos išlygos atrodo neproporcingos, Vyriausybė gali teikti pasiūlymus ir keisti įstatymą. Tačiau dabartiniame etape įstatymas turi būti vykdomas visa apimtimi“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė trečiadienį įtvirtino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką. Visgi, Ministrų kabinetas priėmė sprendimą atsisakyti Seimo įstatyme numatytos išimties.
Seimas buvo numatęs padaryti išimtį tiems užsieniečiams, kurių kilmės šalyse vyksta ginkluoti konfliktai.
Visgi, baiminantis, kad tai taps paskata užsieniečiams neteisėtai pateikti į Lietuvos teritoriją, Ministrų kabinetas apsisprendė netaikyti išimties, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
ELTA primena, kad parlamentarai balandžio pabaigoje įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteikiamas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
