Pasak jos, sprendimai leisti pasieniečiams atgrasyti migrantus nuo valstybės sienos kirtimo yra būtini dabartinėje situacijoje.
„Vertinu, kad tai yra būtina, atsižvelgiant į tai, kaip vystosi situacija, kaip keičiasi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
„Natūralu, kad besikeičiant jai ir matant dvigubinamas ar net trigubinamas režimo pastangas daryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek visai (...) Europos Sąjungai, mums reikia imtis griežtesnių priemonių“, – teigė ji.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.
Tai darantieji kitose vietose turi būti neįleidžiami į šalies teritoriją. Siekiant tai užtikrinti, pareigūnams leista naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus.
V. Čmilytė-Nielsen sako suprantanti, kad „rizikos yra“, kalbant apie tokio sprendimo atitikimą tarptautiniams žmogaus teisių standartams, tačiau čia „svarbūs keli momentai“.
„Šios priemonės yra laikinos ir jos nukreiptos į atsaką į hibridinę ataką. Mūsų partneriai ir tarptautinės organizacijos, institucijos turi įrodymų, taip pat kaip ir mes, kad ši ataka, šie veiksmai yra organizuoti Baltarusijos režimo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Taigi turint įrodymų, kad šie veiksmai yra organizuoti režimo, mes ir imamės tų priemonių, kurios kitomis aplinkybėmis atrodytų pernelyg griežtos“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė taip pat pabrėžė, kad taikant apgręžimo politiką migrantams suteikiama teisė ir galimybė kreiptis dėl prieglobsčio oficialiuose pasienio kontrolės punktuose.
„Tarptautinėje teisėje yra precedentų, kur tokie veiksmai (...) buvo pripažinti nesantys pažeidimu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, daugiau kaip 4 tūkst., neteisėtų migrantų.
Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.