aA
Valdantieji neseniai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė kartu formuoti valdančiąją koaliciją ir pasidalino du postus: premjero – Sauliui Skverneliui, o Seimo pirmininko – „socialdarbiečiams“, vadovaujamiems Gedimino Kirkilo. Išdrąsėjęs dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis niekur trauktis neketina.

DELFI Dėmesio centre – socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

– Pone Kirkilai, jūs sakote, kad pasirašius partijų memorandumą, Seimo pirmininkas pats turėtų atsistatydinti. Bet jis to nedaro, ir sako, kad nedarys. Koks planas toliau?

G. Kirkilas: Pirmiausia nežinau, kodėl toks triukšmas kilo. Memorandumas viso labo yra ketinimų protokolas. Turi būti dar sutartis. O derybose visko pasitaiko. Panaši padėtis buvo ir 2016 m., kuomet Algirdas Butkevičius atsisakė šios pozicijos. Bet visada taip yra, jau nuo 2000-ųjų, kada mes formuojame koalicijas, kad didžiausia partija turi Ministrą Pirmininką, antroji pagal dydį – Seimo pirmininką. Visa kita – derybų klausimas. Manyčiau, Seimo pirmininkas turėtų susitarti su savo partija. Mes koalicijos neturime, visi pareigūnai – Kirkilas, Skvernelis, Pranckietis – deleguojami iš naujo. Tokia yra teisinė situacija.

– Tokia situacija yra politinė. Teisinė yra visai kitokia. Seimo pareigūnai yra renkami Seimo kadencijai Seimo sprendimu, o Vyriausybė tik grąžina įgaliojimus.

G. Kirkilas: Bet kuriuo atveju, parlamento pirmininkas turi būti remiamas valdančiosios daugumos. Yra tik vienas parlamentas – Anglijos – kur speakeris nėra parlamento narys, jis nepriklauso nuo valdančiosios daugumos, tam tikra prasme jis yra samdomas.

– Ponia Čmilyte, kaip jūs pati vertinate, ar koalicijos memorandumas ar net koalicijos sutartis yra pakankamas pagrindas jums, kaip Seimo nariams, balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku?

V. Čmilytė-Nielsen: Kaip ir kolega Gediminas ką tik minėjo, tai yra tik ketinimų protokolas. Mano vertinimu, visgi Seimo pirmininko keitimo planas, bent jau kai nuskambėjo praėjusią savaitę, šiek tiek buvo ir yra susijęs su asmeniniais dalykais, būtent su „valstiečių“ lyderio tam tikru nepasitenkinimu Seimo pirmininko drąsa, nepriklausomumu, siūlymais pačiam Ramūnui Karbauskiui pasitikrinti pasitikėjimą savo partijoje ir pan. Tikrai nereikėtų atmesti ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimo klausimo. Apmaudu, kad tai daroma chaoso kėlimo visoje valstybėje sąskaita.

G. Kirkilas: Drąsa tik dabar ir atsirado – kai pradėtas kvestionuoti postas. Lig tol jos nebuvo.

– Na, buvo tam tikrų pasisakymų. Žvelgiant objektyviai, Seimo pirmininko pasisakymai „valstiečių“ lyderio atžvilgiu aštrėjo pastaruosius gerus pusę metų. Jūs, akivaizdu, geriau už mane žinote, kad tam tikra takoskyra tarp jų buvo jau kurį laiką. Kaip ir su Rima Baškiene turbūt.

G. Kirkilas: Rima Baškienė dirba ramiai, kaip ir visi. Mes visi esame savo partijų nariai, laikomės kažkokios pozicijos. Asmeniškai galima viską išsiaiškinti, bet jeigu koks nors narys pradeda viešai aiškintis santykius su savo lyderiu, vadinasi, jis su juo kovoja. Kiekviena partija taip traktuoja, ir nieko ypatingai naujo čia nematau.

– Kokias matote to priežastis?

G. Kirkilas: Matyt, priežasčių yra daug. Galvoju, kad jos yra užprogramuotos nuo pat pradžių. Kai buvo skiriamas Seimo pirmininkas, greičiausiai labiausiai čia būtų tikusi Rima Baškienė, nes ji – labiausiai patyrusi parlamentarė. Yra parlamentų, kur iš pirmos kadencijos speakerių niekas nerenka, net uždrausta. Bet po to, matyt, buvo priimtas kitas sprendimas, ir vienas lyderis, matyt, jaučiasi, kad jam turi būti dėkingi, kad jis delegavo, kitas po kelerių metų įsijaučia į savo pozicijas, įsivaizduoja, kad jis yra laisvas puolėjas, pvz., Messi. Bet Messi yra toks talentas, kad jis gali būti laisvu puolėju.

– Messi yra saugas, pone Kirkilai. Bet kuriuo atveju, grįžkime prie situacijos Seime. Kaip jūs, ponia Čmilyte, apibūdintumėt situaciją pačioje „valstiečių“ frakcijoje stebėdama ją iš šalies. Kokių sprendimų tikėtumėtės artimiausiu metu?

V. Čmilytė-Nielsen: Manau, yra susvyravusi Ramūno Karbauskio lyderystė. Ir tai yra akivaizdu, kasdien mes matome naujus to liudijimus. Vis daugiau nepriklausomų ir drįstančių suabejoti jo autoritetu balsų girdime iš valdančiosios frakcijos. Manyčiau, kad tie chaotiški nuolatiniai pareiškimai, kuriuos mes išgirstame kas savaitę, tikrai neprideda autoriteto R. Karbauskiui ir net skatina jo frakcijos žmones kelti nepatogius klausimus.

– Kaip jūs vertinate dar vieną grasinimą? Jis šiandien jau turbūt iš dalies pakeistas po susitikimo su išrinktuoju prezidentu – R. Karbauskis jau kalba, kad jis nelabai ir prieš Seimo pirmininką, kad viskas tarsi gerai – bet prieš tai buvo grasinama, kad jei, gerbiami Seimo nariai, nebus atleistas Pranckietis iš užimamų pareigų – pirmalaikiai rinkimai.

V. Čmilytė-Nielsen: Grasinimai kam? Štai čia didžiausias klausimas. Akivaizdu, kad šis grasinimas yra ne į opoziciją nukreiptas – jis galbūt nukreiptas į socialdarbiečius, TS-LKD frakciją ar į tuos pačius „valstiečius“, primenant jiems, kad daugumos jų kadencija gali būti pirmoji ir paskutinė. Tas grasinimas opozicijos tikrai negąsdina, o tai, kad jis nuolat tai išimamas, tai sugrąžinamas, parodo, kad rimtai valdantieji apie tai nesvarsto, o gaila, nes „valstiečiai“ netgi į savo rinkimų programą įtraukę šį siūlymą, pažadą – perkelti rinkimus į pavasario sesiją.

G. Kirkilas: Šiek tiek opoziciją gąsdina, nes Europos Parlamento rinkimai parodė, kad dar nėra opozicijoje persvaros, kad jie būtų pasiruošę rinkimams.

– Kaip tik skaičiavau, kad formali valdžia iš 11 vietų gavo 3. Dvi „valstiečiams“, viena – lenkams. Nežinia, prie ko priskirti Viktoro Uspaskicho mandatą. Bet Aušros Maldeikienės tai tikrai ne prie valdžios.

G. Kirkilas: Reitingas net ir Europos Parlamento rinkimus laimėjusių konservatorių nėra aukštesnis nei buvo per parlamento rinkimus. Bet grįžtant prie šito, mes turime pakeisti Konstituciją dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, arba rinkimų pavasarį. Visos kalbos yra teorinės. Teoriškai galbūt ir galima, bet praktiškai to nepadarysi.

Aš, kaip buvęs premjeras, galiu pasakyti, kad tikrai nesutikčiau nuo pavasario, gavus prieš tai visą biudžetą, kurio negalėsi niekaip pataisyti... Taip, jeigu rudenį – tos dvi trys savaitės yra nedaug, kad pataisytum biudžetą ir suformuotum pagal savo programą. Bet jei tai gausi pavasarį, gegužės ar birželio mėnesį, tikrai jo nepataisysi ir dirbsi pusę metų pagal seną biudžetą ir sakysi: žadėjome viena, o reikia daryti ką kita.

– Sakote, kad atėjus į valdžią žmonės rezultatų tikisi greičiau ir atėjusi valdžia negali dirbti su ankstesnės valdžios suformuotu biudžetu daugiau nei pusmetį. Bet kuriuo atveju, net ir techniškai apie tai nelabai įmanoma kalbėti, nes reikėtų keisti Konstituciją.

V. Čmilytė-Nielsen: Tačiau įmanoma kalbėti apie priešlaikinius rinkimus be Konstitucijos pakeitimo ir atidedant šį sprendimą naujos kadencijos Seimui.

– Pavyzdžiui, priėmus vieną balsavimą dėl Konstitucijos pakeitimo skelbti išankstinius Seimo rinkimus, ir antrą balsavimą jau atliktų kitas parlamentas.

G. Kirkilas: Man atrodo, daug svarbesnis dalykas – biudžetas, nes ar tikrai kitai Vyriausybei bus naudingiau pusę metų turėti svetimą biudžetą.

– Sugrįžkime prie pagrindinės temos. Kokį matote sprendimą? Ar turėtų kažkas įvykti „valstiečių“ viduje pirmiausia, kad visiems būtų aišku, kokia yra reali situacija?

G. Kirkilas: Visi pareigūnai – tiesą sakant, man keista, kad niekas jokių ministrų negaili, o būtent Seimo pirmininko – visi pareigūnai keičiasi.

– O kas gaili Seimo pirmininko?

G. Kirkilas: Opozicija gaili todėl, kad jiems reikia kuo ilgiau palaikyti sumaištį šioje koalicijoje.

V. Čmilytė-Nielsen: Sumaištį tikrai ne mes keliame.

G. Kirkilas: Bet jūsų interesas – palaikyti, kad nebūtų realių žingsnių. Bus koalicijoje sutartis, ir bus aiškiai pasakyta, kas į kokias pozicijas deleguojamas. Bet derybos dar nesibaigė.

– Ar delegavimas, jūsų nuomone, yra pakankamas pagrindas parlamentui pakeisti savo vadovybę?

G. Kirkilas: Žinoma, pakankamas.

– Ponia Čmilyte, įsivaizduokime, V. Pranckietis laikosi savo pozicijos, ir R. Karbauskis laikosi savo ir inicijuoja nepasitikėjimą. Kai kurie „valstiečiai“ pradeda rinkti parašus. Kaip balsuotų opozicija?

G. Kirkilas: Man atrodo, net jei derybų pabaigoje paaiškės, kad ši pozicija lieka „valstiečiams“, man labai didelis klausimas, ar jie vėl deleguos V. Pranckietį.

– Bet pasitikėjimas turėtų būti ne dėl to, kad memorandumą kažkas pasirašė – nepasitikėjime turi būti formuluojami realūs dalykai, kurie staiga atsirastų tik dėl žodžių karo su R. Karbauskiu.

V. Čmilytė-Nielsen: Šiandien R. Karbauskis kalbėjo, kad jam Seimo pirmininkas visiškai patinka ir jis neturi jokio konflikto su juo, o tai tiesiog yra toks ultimatumas iš socdarbiečių frakcijos, ir čia reikėtų įtikinti socdarbiečius, kad to ultimatumo nekeltų. Bet grįžtant prie jūsų klausimo, manyčiau, visų pirma R. Karbauskiui reikėtų įtikinti savo frakciją. Ir tikrai turiu rimtų abejonių, ar tai jam pavyks. Ypač – slaptame balsavime.

– Pone Kirkilai, kaip jūs manote?

G. Kirkilas: Jei būčiau Seimo pirmininkas, tikrai nekelčiau tokios sumaišties savo partijoje ir koalicijoje, ir suprasdamas, kad savo elgesiu tarnauju tik opozicijai, tikrai taip nesielgčiau. Tiesiog atsistatydinčiau.

– Bet kuriuo atveju, jis pasakė, kad to nedarys. Tad situacija yra tokia: jūs, kaip patyręs politikas, matote galimybę, kad ir reiškus nepasitikėjimą, ponas Pranckietis liktų savo pareigose?

G. Kirkilas: Teoriškai tai yra įmanoma, bet manau, kad jei prie koalicijos prisijungs Lenkų rinkimų akcija, koalicija turės pakankamai balsų tai padaryti.

– Ir neturite abejonių dėl „valstiečių“ viduje esančios situacijos, kuri galėtų būti ponui Pranckiečiui palanki?

G. Kirkilas: Neturiu.

– Tikrai?

G. Kirkilas: Tikrai.

V. Čmilytė-Nielsen: Aš tikrai turiu abejonių, nes matome pastaruosius pareiškimus ir Seimo pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės, kuri, man atrodo, nėra įsitikinusi ir nemato argumentų. Šioje vietoje labiausiai pasigendu argumentų, kodėl reikia keisti Seimo pirmininką, išskyrus tą memorandumą, kurį, kaip suprantu, esate paruošę bendromis jėgomis, ir jame yra nurodytas toks reikalavimas. Tačiau chaosą šioje vietoje kelia tikrai ne Seimo pirmininkas, ir tikrai ne opozicija, o būtent jūs, valdantieji, dabar peržiūrėdami visą šį susitarimą iš esmės tuo laiku, kai turime naujai išrinktą prezidentą ir turime situaciją, kai valstybėje labai reikėtų stabilumo, o vietoje to matome visai ką kita.

G. Kirkilas: Tikrai iki prezidento inauguracijos stabilumas bus – bus nauja Vyriausybė ir bus sudaryta koalicija.

– Didelė tikimybė, kad per tokį ilgą laiką partijos susitars ir suras sprendimus. Priešingu atveju, jei būtų pasirašytas koalicinis susitarimas, kuris numatytų jums, ar įrašant jūsų pavardę, ar deleguojant jūsų partijai galimybę teikti Seimo pirmininko kandidatūrą, įvyksta balsavimas Seime ir V. Pranckietis lieka savo pareigose. Tai reikštų koalicinės sutarties žlugimą?

G. Kirkilas: Taip, aišku.

– Kitaip tariant, jei R. Karbauskis nebūtų tikras dėl tokio balsavimo rezultatų, jis, tikėtina, negalėtų rašytis tokios koalicinės sutarties?

G. Kirkilas: Taip.

V. Čmilytė-Nielsen: Be abejo, aš manau, kad netgi iš Ramūno Karbauskio retorikos, kai jau praėjusią savaitę atrodė, kad jis kalbėjo pakankamai užtikrintai, kad jau tuoj tuoj bus derybos ir rasime sprendimą, šiandien jis jau kalba, kad iki liepos 12 d. tikriausiai rasime. Iš esmės jis ima patį ilgiausią įmanomą terminą, puikiai suprasdamas, kad laukia komplikuotos, sudėtingos derybos.

– Kuo jūs aiškinate tai? Kad „valstiečiai“ tiesiog jaučia nuotaikas savo frakcijoje, kurių nejaučia G. Kirkilas?

V. Čmilytė-Nielsen: Taip, net neabejoju tuo.

G. Kirkilas: Labai gerai jaučiu, į jūsų laidą ką tik iš jų frakcijos atėjau.

– O sakote, kad nematote jokių įtarimų, kad galėtų „valstiečiai“ slaptame balsavime būti nevieningi? Sakote, būtų vieningi dėl V. Pranckiečio atstatydinimo?

G. Kirkilas: Jūs pats pagalvokite. Aišku, gal ten yra abejonių. Jei svarstysime šią situaciją iš „myliu-nemyliu“ taško, gal taip ir atrodo. Seimo pirmininką labai gerbiu. Bet Linas Linkevičius teisingai pasakė: tokia negailestinga politikos logika. Septynių žmonių frakcija Latvijos parlamente šokdino visą koaliciją. Mes, tiesą sakant, nešokdinam, mes reikalaujame tik to, kas buvo visada, visų koalicijų atvejais. Čia – nieko asmeniško. Manau, patys „valstiečiai“ arba pasirenka kitą lyderį, arba laikosi šito lyderio. Čia toks klausimas šiandien, o ne simpatijų ar antipatijų.

V. Čmilytė-Nielsen: Pone Gediminai, sakote, kad nešokdinate, o kaipgi dėl rentų klausimo?

G. Kirkilas: Rentas būtinai reikia padaryti.

– Apie ką jūs kalbate?

G. Kirkilas: Apie Seimo narių rentas. Manau, reikia tai padaryti. Mes patys nuo ryto iki vakaro kalbame, kad greičiau čia ateitų jaunimas, kad nesilaikytų Seimo nariai įsikabinę į pozicijas. Estai tai seniai padarė – Seimo nariai, kaip ir visi politikai, yra gerbtini. Mums grįžti į darbo rinką, būnant įvairiose pozicijose, yra ypatingai sunku, ir kiekviena valstybė turi gerbti savo politikus nepaisant to, kad juos kritikuoja.

V. Čmilytė-Nielsen: Be jokios abejonės turi gerbti, bet sutikite, kad atrodo ganėtinai blogai, kai jūs, surinkę pakankamai žemą procentą pastaruosiuose rinkimuose, ir likus pusantrų metų iki rinkimų, keliate klausimus, kurie vienaip ar kitaip paliestų ir jūsų frakcijos narius.

G. Kirkilas: Nepaisant to, mūsų procentas palengva auga, ir neabejokite, kad išaugs.

– Bet kuriuo atveju, klausimas buvo ne apie procentą. Bus matyti. Kol kas tas procentas gal ir auga, bet tikrai labai nežymiai. Ruošiatės jau palikti politiką? Tokios iniciatyvos, pone Kirkilai, apie rentas...

G. Kirkilas: Visaip gali būti. Gali būti, kad rinkėjai privers palikti politiką. O jei neprivers, vis tiek dalyvausiu.

– Ir, jūsų nuomone, dabar tinkamas metas dabar svarstyti rentų Seimo nariams klausimą?

G. Kirkilas: Šitas klausimas buvo pradėtas svarstyti prieš dvylika metų.

– Ir niekada tam nebuvo ryžtasi dėl visuomenės požiūrio.

G. Kirkilas: Visada atsirasdavo keletas žmonių, kurie, populistiškai šaukdami, galų gale sužlugdydavo balsavimą.

– Artėjant kadencijai į pabaigą, tai galėtų galutinai nuskandinti valdančiąją daugumą.

G. Kirkilas: Nemanau.

V. Čmilytė-Nielsen: Sutikite, praėjusią savaitę finansų ministras padarė tokį pareiškimą, į kurį niekas neatkreipė dėmesio, kad atėjo laikas veržtis diržus. Ir reikia kalbėti apie labai atsakingą finansinį planavimą. Viena vertus, tai rodo, kad premjero prezidentiniai pažadai buvo iš esmės nieko verti, nes žadėtos pensijos, vaiko pinigai – jų tiesiog nebūtų iš ko kelti. Kita vertus, kaip būtent šiame kontekste skamba rentų klausimas?

Bet kuriuo atveju, biudžetas tikrai atitiks fiskalinės drausmės reikalavimus, Lietuva toliau didins savo rezervą, pirmąkart, beje, išspręs visus klausimus, susijusius su gynyba. O ši suma tiek neženkli, kad biudžeto niekaip nepakeistų.

– Gerai. Pone Kirkilai, kaip manote, po liepos 12-osios būsite Seimo pirmininkas?

G. Kirkilas: Tiesą sakant, nei svajoju, nei galvoju, nei džiaugiuosi. Esu profesionalas. Kokią atsakomybę reikės prisiimti, tokią ir prisiimsiu.

– Tai jūsų partijai – svarbus derybinis punktas?

G. Kirkilas: Man svarbiau sudaryti tvirtą koaliciją, kuri nebūtų šokdinama destruktyvios opozicijos, kuomet jie išsitraukia korteles ir nebalsuoja, ir mes negalime priimti įstatymų. O po to jie sako, kad koalicija dirba blogai. Visą paveikslą matau, be aiškios daugumos dirbti būtų labai sunku.

– Ponia Čmilyte, kaip manote, kad bus išspręsta ši situacija?

V. Čmilytė-Nielsen: Neabejoju kolegos Gedimino profesionalumu ir tuo, kad jis būtų puikus Seimo pirmininkas, tačiau, manau, kad opozicija niekada nepritars tam, kad šantažu, grasinimais būtų sprendžiami klausimai mūsų valstybėje, šiai retorikai ir metodams mes tikrai nepritariame.

G. Kirkilas: Labai gerai prisimenu, kaip gynėme Arūną Valinską, kai konservatoriai liepė jam atsistatydinti. Lygiai ta pati buvo retorika, lygiai tie patys argumentai. Tai – tik parlamentiniai žaidimai, nieko daugiau.

– Na, ten buvo daugybė istorijų, ir prezidentė sakė, kad nebeliko, ką komentuoti. V. Pranckiečio atveju, jis nėra nei susikompromitavęs, nei pažeidęs įstatymus. Buvo kilęs klausimas tik dėl žemės nuomos Ramūnui Karbauskiui, bet ši tema – jau seniai atsakyta.

G. Kirkilas: Bet kuriuo atveju, kiekvienas politikas pirmiausia turi išsaugoti paramą savo paties politinei jėgai, partijai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.6250

Top naujienos

Melaginga naujiena apie Nausėdą ir branduolinius ginklus – tik pradžia: taikiniu galite tapti ir jūs (138)

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sveikina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą Lietuvoje...

Lietuviai švęsti pradėjo per anksti: išleidžia daugiau nei uždirba (38)

„Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau negu uždirba, o...

Nustebinusi „Žalgirio“ pergalė, po kurios pulti į euforiją būtų klaida laida „Krepšinio zona“ (1)

Aštuoniomis pergalėmis iš eilės visuose frontuose šį sezoną atidaręs Madrido „Real“...

Nausėdos krikštas ES vadovų susitikime: ką suprato ir ko išmoko? (14)

„Tikrai labai įdomu, tikrai labai įvairūs žmonės, labai įvairūs stiliai, įvairūs...

Lukašenka perspėjo apie pavojus Baltarusijos suverenitetui (18)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pabrėžė, kad jo šalis nori likti...

Rudenį eismo įvykių sumažėja atėjus žieminių padangų sezonui – siūlo jas keisti anksčiau (28)

Nors žiemines padangas vairuotojai turėtų susimontuoti iki lapkričio 9-osios, tačiau dargana bei...

Lietuvos darbdaviai – šykščiausi Europoje: patys darbuotojai kalti, kad nėra gerų algų (396)

Lietuvos darbdavių nenorą ženkliau pasidalinti uždirbamu pelnu specialistai paaiškina derybų...

Netyla kalbos apie Rasos Arlauskienės ir gerokai jaunesnio atlikėjo Petro Daunio santykius: įrodymas – ir paviešinti kadrai? (12)

Jau kuris laikas netyla kalbos, kad žinoma renginių organizatorė Rasa Arlauskienė vis dažniau...

5 priežastys, kodėl Briuselis patenkintas nauju susitarimu su Johnsonu (1)

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pasiekė susitarimą, kuriam pritarė Europos...

Gaisro Alytuje pasekmės: reabilitacijos centro patalpose aptikta sveikatai ypač pavojingų medžiagų (45)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) teikia...