„Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO. O Rusija privalo būti atkirsta nuo pasaulio, skubiai pritaikant visas įmanomas priemones – nuo narystės tarptautinėse organizacijose nutraukimo, griežtų asmeninių ir sektorinių sankcijų, iki atjungimo nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT). Todėl paraginau parlamentų pirmininkus sekti Lietuvos pavyzdžiu, kad tarptautinė bendruomenė greičiau imtųsi koordinuotų veiksmų“, – teigia Seimo pirmininkė.
Vasario 28 dieną, pirmadienį, Rygoje V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus Baltijos šalių ir Švedijos Karalystės parlamentų pirmininkų susitikime. Jame ketina aptarti konkrečius veiksmus, kad visos pastangos kuo skubiau būtų nukreiptos į tris esminius dalykus: visapusišką pagalbą Ukrainai, stiprų atsaką Rusijai ir regiono saugumo stiprinimą.
Kaip ELTA jau skelbė, vasario 24 d. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“. Už šį dokumentą balsavo vienbalsiai 112 Seimo narių.
Seimas rezoliucijoje smerkia Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, taip pat reiškia tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.
Šiuo dokumentu Seimas kreipiasi į savo sąjungininkių – Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus, ragindamas nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą; teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą.
Priimtu dokumentu Seimas ragina ES valstybes nares ir ES Tarybą imtis tarptautinės lyderystės, buriant visas demokratinio pasaulio valstybes paramai Ukrainai ir siekti, kad prie sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams prisijungtų kuo daugiau pasaulio valstybių.
