„Jeigu mes atsitraukiame, tada bet kuri kita šalis bus klupdoma ant kelių ir jos bus prašoma atsiprašyti galbūt dėl kokio kito, Kinijos akimis, pažeidimo. Dabar sprendžiasi, ar Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje galios Kinijos tvarka, ar kokia kitokia. Tad aš pasisakyčiau, kad pakovokime dėl kitokios“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad Lietuvos ir Kinijos nesutarimai nėra vien tik Lietuvos problema.
„Tai yra visos Europos Sąjungos klausimas, tai yra vieningos rinkos klausimas“, – pažymėjo ji.
Dėl to, tęsė Seimo pirmininkė, Lietuvos vadovai turi laikytis vieningai.
„Šioje situacijoje Lietuvai būtina laikytis vieningai – viešojoje erdvėje, tarptautiniame kontekste. Turint galvoje, kad mus stebi ir mūsų partneriai, tai bet koks blaškymasis aukščiausių asmenų, valstybės vadovų yra minusas Lietuvai. Vieninga pozicija, jos laikymasis yra labai svarbus“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje diskutuojama, ar reikėtų pakeisti Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimą kinų kalba. Apie tai užsimena ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, yra įvairių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateiktų pasiūlymų, kaip deeskaluoti pašlijusius santykius su Kinija. Visgi, kaip pastarąją savaitę pažymėjo Lietuvos vadovas, Taivaniečių atstovybės pavadinimo anglų, lietuvių ir kinų kalbomis suvienodinimas yra, ko gero, pirmasis žingsnis, kurio būtų galima imtis taisant santykius su Kinija.
