Eltos kalbinta politikė teigia, kad jeigu taptų LRLS pirmininke, pirmiausia megztų dialogą su partiečiais ir kartu formuotų programą 2020 m. Seimo rinkimams.
„Eidama į šiuos pirmininko rinkimus turiu savo viziją, savo idėjas apie tai, kaip Liberalų sąjūdis turėtų atrodyti ateityje, su kokia programa turėtų eiti į 2020-ųjų metų Seimo rinkimus, tačiau pirmasis mano uždavinys yra kreiptis į partijos narius, į skyrius, įsiklausyti į jų nuomones, kokią partiją jie norėtų matyti, kad ji atlieptų labiausiai mūsų rinkėjų lūkesčius, ir kartu su partiečiais, artimiausia komanda suformuluoti tą programą, su kuria mes eisime į Seimo rinkimus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, korupcijos skandalas, sudrebinęs partiją 2016 m., atnešė partijai ne vien kritusius reitingus, reputacijos iššūkius bei sumažėjusį partijos kolegų skaičių, tačiau, teigė ji, padėjo partijai ir „apsivalyti“.
„Vienas pliusas šių visų dramatiškų įvykių buvo tas, kad tie žmonės, kurie prie Liberalų sąjūdžio prisijungė to labai spartaus kilimo metu, kurie prisijungė galbūt ne tiek dėl ideologinių priežasčių, kiek dėl išskaičiavimo ar dėl to, kad norėjo kažkokios greitos naudos ar tiesiog būti šalia laiminčios komandos, arba padaryti žaibiškai greitą karjerą, jie, žinoma, nubyrėjo patys pirmieji“, – Eltai pasakojo politikė, pridūrusi, kad Liberalų sajūdyje, anot jos, liko idėjiniai žmonės, nelinkę palikti politinę organizaciją dėl vieno žmogaus nusižengimų.
Paaiškino, kodėl nepasitraukė su Aušrine Armonaite ir Remigijumi Šimašiumi
Dabartinį partijos lyderį Eugenijų Gentvilą, teigė V. Čmilytė-Nielsen, ji labai vertina, nes, jos manymu, E. Gentvilui garbingai pavyko vadovauti partijai sunkiausiu laikotarpiu. Jos nuomone, principingumas nebėgti nuo iššūkių paskatino ją pačią nepasitraukti kartu su iš Liberalų sąjūdžio išėjusiais buvusiais bendražygiais Aušrine Armonaite bei Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, kurie vėliau sukūrė naują liberalios krypties Laisvės partiją.
„Manau, kad Eugenijui pavyko išvairuoti laivą, kurį jau visi skandino. Tokių kalbų buvo ilgą laiką. Manau, kad jam pavyko sunkiausią, tamsiausią partijai periodą ištraukti ir būtent, mano galva, labai aukštai vertinu tai, kad mes buvome principingi, atsakingi, nebėgome kurti naujos partijos nauju pavadinimu, bet su tais pačiais žmonėmis. Man tai atrodė pats blogiausias variantas, bandymas pasislėpti už naujos organizacijos iškabos, iš esmės atsiribojant nuo to skausmingo periodo, kuris irgi, deja, yra partijos istorija, taip jau yra“, – teigė Seimo opozicijos lyderė.
Vis dėlto liberalė tvirtino įsivaizduojanti bendradarbiavimą su Laivės partija, nes, anot jos, Liberalų sąjūdis neturi liberalių idėjų monopolio. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tai priklauso ir nuo A. Armonaitės bei R. Šimašiaus.
„Klausimas tik, ar Laisvės partijos vedliai, mūsų kolegos ir buvę bendražygiai, norėdami pakankamai agresyviai atskelti vieną kitą skyrių ar pervilioti pas save, nedegins tiltų. Dabar iš jų retorikos matome, kad tai yra laikas, kai jiems žūtbūt reikalingi nauji nariai, ir jie bijo bet kokios sąsajos (su Liberalų sajūdžiu. - ELTA) bei bando parodyti, kad yra kitokie“, – sakė kandidatė į LRLS pirmininkus, pridūrusi, kad abiejų partijų programos, pasak jos, yra beveik identiškos.
Kritikuoja valdančiuosius
Anot V. Čmilytės-Nielsen, dabartiniai Seimo valdantieji ir jų keliamas chaosas, teigia ji, neša žalą visai šaliai.
„Žala valstybei yra tikrai didžiulė. Tokios peštynės, muilo operos dar labiau menkina ir taip jau menką pasitikėjimą Seimu, klibina pasitikėjimą Vyriausybe ir apskritai šios valdančiosios daugumos galimybėmis padaryti kažką konstruktyvaus“, – sakė liberalė.
Valdantieji svajoja pratempti pusantrų metų iki Seimo rinkimų laikotarpį, teigia V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes, esantys opozicijoje, nenorime tiesiog tempti tą laiką, nes konstruktyvaus veikimo galimybės yra labai apribotos, mūsų projektų dažniausiai net nepraleidžia per pateikimo stadiją. Tai yra tokia valdžia, kurios vienintelis siekis yra išgyventi iki rinkimų. Tai žalinga situacija valstybei“, – konstatavo ji.
Liberalios ideologijos žmones kviečia prisijungti
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Liberalų sąjūdis siekia plėsti savo bendraminčių ratą, siūlydamas diskutuoti ir spręsti kylančius iššūkius visiems kartu ir atskleidė, jog jau nuo rudens yra planuojama pradėti diskusijų ciklus.
„Per idėjas (kviesime bendraminčius. - ELTA), per programą, aktualius pasiūlymus, atvirumą, diskusiją tiek su partiečiais, tiek su platesne bendruomene. Turime didelių planų rudens sezonui, tikimės, kad startuos diskusijų ciklas liberaliomis temomis. Tikimės, kad planai pavyks ir natūraliai žmonės įsitrauks, bendradarbiaujame ir su Lietuvos liberaliu jaunimu, tai ketiname daryti ir ateityje, ir su Europos liberalais, tai ir juos kviesime į Lietuvą dalintis savo patirtimi. Įvairias visuomenės grupes bandysime įtraukti“, – planais dalinosi liberalė.
Kandidatė į partijos pirmininko postą teigia, kad Liberalų sąjūdis turi ambicingų planų ir yra nusiteikęs bendradarbiauti su kitomis politinėmis partijomis.
„Mūsų kelias yra aiškus, mes nesidairome į šonus, einame į priekį, ruošiamės naujiesiems rinkimams. Esame parlamentinė partija, norime tokia išlikti ir didinti savo Seimo narių skaičių, tai šiuo atveju esame atviri bendradarbiavimui su centro dešinės partijomis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad rinkimuose į Liberalų sąjūdžio pirmininkus dalyvauti apsisprendė Seimo opozicijos lyderė ir liberalų frakcijos Seime seniūnė V. Čmilytė-Nielsen, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas ir Vilniaus skyriaus narys Vytautas Danilevičius.
Liberalų sąjūdžio naujasis pirmininkas bus renkamas slaptu elektroniniu balsavimu, likus savaitei iki rugsėjo 21 dieną planuojamo suvažiavimo.
Šiuo metu buvęs LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis yra vienas pagrindinių kaltinamųjų vadinamojoje „MG Baltic“ byloje, sukėlusioje rezonansą 2016 m. Teisėsauga įtaria, kad politikas, imdamas kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį. Įtarimai pareikšti ir Liberalų sajūdžio partijai. Teisiamieji nepripažįsta savo kaltės.