Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Vytautui Juozapaičiui prakalbus apie tai, kad reikia keisti LRT įstatymą ir kad tam bus šaukiamas neeilinis posėdis, politikė sako, kad šioje situacijoje visa atsakomybė tenka tarybai, ir būtent ji, o ne politikai, privalo ieškoti sprendimo iš šios padėties.
„Čia matyčiau dabar atsakomybę pačios tarybos ieškoti išeities iš to. Žinau, kad gali kilti iniciatyvų iš Seimo koreguoti įstatymą, bet pati tai vertinu skeptiškai, kadangi šiame etape tai būtų politikų kojos įkėlimas į šios probleminės situacijos sprendimą“, – trečiadienį „Delfi“ laidoje sakė V. Čmilytė Nielsen.
Paklausta, ar pritartų nuomonei, kad šiuo metu reikia keisti įstatymą, politikė pažymėjo, kad tokių veiksmų ėmimasis būtų rizikingas, bei teigė, kad tokias politikų iniciatyvas vertintų gana skeptiškai.
„Dabar bet koks įstatymo keitimas, kada procesas nėra pasibaigęs, irgi kažkiek rizikingas. Tai yra tokių idealių sprendimų nėra. Žinoma, norisi matyti ir lyderystę iš pačios tarybos, ir paieškas išeities iš šitos tikrai neordinarios situacijos“, – teigė ji.
ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
