„Akivaizdu, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo reikės dar kartą taisyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Konstitucinis Teismas nepasakė, kad iš principo tai negalima, tiesiog pasakė, kad turi būti individualūs vertinimai kiekvieną kartą. Ir, žinoma, reikės tai taisyti“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tikina suprantanti KT sprendimą ir jo pasekmes.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad Seimas turės priimti sprendimą, kuris atitiktų KT išvadas.
„Reikėtų padaryti taip, kad ateityje tas teisinis reguliavimas atitiktų tas išvadas, kurias išgirdome iš Konstitucinio Teismo“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad šioje situacijoje reikėtų skubėti kalbėti apie vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakomybę.
„Aš nemanau, kad mes dabar turėtume skubėti kalbėti apie atsakomybes.
Reikia Seimui padaryti savo darbą, tai yra, padaryti tokią teisinę aplinką, kuri atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas“, – pabrėžė ji.
Seimo pirmininkė taip pat akcentavo, kad neteisėtų migrantų krizės metu priimtus sprendimus būtina vertinti atsižvelgiant ir į tuometinį kontekstą.
„Kuomet kovojome su hibridine A. Lukašenkos hibridine ataka, puikiai suvokėme, kad yra tikrai labai jautrus balansas tarp pagarbos žmogaus teisėms ir nacionalinio saugumo. Ir akivaizdu, kad buvo pasirinktas prioritetas nacionalinis saugumas ir tie sprendimai turi pasekmių. Aš tiesiog priminsiu, kad vertindami Lietuvos, Lenkijos, Latvijos reakciją į hibridinę A. Lukašenkos režimo ataką, mes turime ir kontekstą vertinti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
