„Taip, tai yra svarbus klausimas, bet dabar eiga yra aiški: Teisės ir teisėtvarkos komitetui priėmus sprendimą, kad projektas toks, koks dabar yra pateiktas, prieštarauja Konstitucijai. Todėl tikėtina, kad iniciatoriai jį galėtų koreguoti ir procesas tęsis Seime. Tai aš nedaryčiau iš to kažkokių labai didelių išvadų“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė akcentuoja, kad Valstybės tarnybos reforma yra rimtas sprendimas, todėl, pasak jos, natūralu, kad kiekvienas pasiūlytas reformos elementas turi būti rimtai apsvarstytas.
V. Čmilytė-Nielsen Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad projektas prieštarauja Konstitucijai nedramatizuoja.
„Aš dramos tame nematau, aš matau procesą, kuris tik prasidėjo“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikus išvadą, kad Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka, Seimas pirmadienį surengtame nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst.
eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
