„Prokuratūra savo nuomonę išsakė, savo sprendimą priėmė. Kiek tas klausimas bus toliau eskaluojamas Seime, mes, matyt, matysime prasidėjus pavasario sesijai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš daryčiau prielaidą, kad turint galvoje, kad pirmasis savivaldos rinkimų turas bus jau praėjęs, galbūt tokie veiksmai bus labiau aptarti, racionalūs ir pareiškimai nebebus tokie skambūs, kaip buvo per pirmąsias šio klausimo svarstymo savaites“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė, reaguodama į opozicijos ketinimus organizuoti nepasitikėjimą ja, tikina, kad tokioms procedūroms Seimo pirmininkas turi būti visada pasiruošęs.
„Tai yra be jokios abejonės Seimo narių prerogatyva, jų valioje yra ir jei bus tokia sukurta, tai procedūros tada ir įsijungs Seime“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Kažkuria prasme tiek Seimo pirmininkas, tiek ir kažkoks kitas politikas turi būti nuolat pasiruošęs“, – taip pat pažymėjo ji.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tačiau opozicija ir toliau kelia klausimus dėl Seimo vadovybės vaidmens K. Bartoševičiaus skandalo istorijoje, todėl kalba apie poreikį inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą V. Čmilytei-Nielsen ir Seimo vicepirmininkei, konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
