"Nuvažiavus yra didesnės galimybės pasireikšti - galima tiesiai į akis pasakyti Kinijos prezidentui ar premjerui, kas galvojama apie žmogaus teises, kaip jos įgyvendinamos, kokie yra pažeidimai. Kaip tik nuvykus į Kiniją yra didesnės galimybės šnekėti", - trečiadienį "Žinių radijui" sakė Č. Juršėnas.

Pekino olimpinėse žaidynėse ketina lankytis Premjeras Gediminas Kirkilas, tuo tarpu Prezidentas Valdas Adamkus kvietimo atvykti į olimpiados atidarymą nepriėmė. Nors Prezidentūra tokio sprendimo motyvų oficialiai nekomentuoja, Tibeto rėmėjai džiaugiasi, kad taip išreikšta politinė pozicija dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Vakarų valstybių pasipiktinimą šiemet sukėlė Kinijos elgesys su protestantais Tibeto sostinėje Lasoje. Budistų vienuolių teigimu, saugumo pajėgos per kovo mėnesį prasidėjusius neramumus nužudė dešimtis neginkluotų protestantų. Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, kuris Tibetą paliko 1959 metais, nuolat kartoja, jog Tibetas siekia autonomijos, o ne nepriklausomybės nuo Kinijos. Pekinas reikalauja, kad dvasinis lyderis Tibetą suvoktų kaip Kinijos dalį.

Č. Juršėnas, komentuodamas Tibeto klausimą, priminė, kad Lietuva su Kinija dar 1991 metais pasirašė deklaraciją dėl teritorinio integralumo, todėl šio klausimo iš naujo kelti negalima.

Įtakingi pasaulio valstybių vadovai skirtingai reagavo į raginimus boikotuoti olimpiadą. JAV prezidentas George'as W. Bushas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy į olimpiados atidarymą vyks. Britų premjeras Gordonas Brownas dalyvaus tik uždarymo ceremonijoje.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Kanados premjero Stepheno Harperio olimpiados atidaryme nebus.