Žmogaus teisių komitete svarstant įstatymo projektą, vienas įstatymo teikėjų, liberalas Eugenijus Gentvilas sureagavo į pastabas, kad, kad šis įstatymas yra alternatyva partnerystės įstatymui arba net alternatyva santuokai.
„Tai aš sakyčiau taip, kad, kaip yra alternatyvus gyvenimo būdas, tai yra žmonės gyvena nebūtinai santuokoje, turi būti rasti sprendimai, kaip tų žmonių interesus išspręsti. Šitas Civilinės sąjungos projektas ir bando alternatyviai spręsti alternatyviai gyvenančių žmonių civilinius tarpusavio santykius, pradedant nuo susižinojimo sveikatos priežiūros įstaigose, baigiant pagrindiniu dalyku, tai yra partnerystės įregistravimu, ir apibrėžiant santykius tarp dviejų asmenų“, – dėstė E. Gentvilas.
Politikas aiškino, kad tie santykiai gali būti turtiniai, paveldėjimo santykiai.
„Civilinės sąjungos įstatymas užtikrina, kad žmonės, gyvendami kartu poroje, tačiau ne santuokoje, jie užgyvena bendro turto, tai to turto dalybos arba paveldėjimas vienu ar kitu atveju pasibaigus civilinei sąjungai arba mirus (…), kad būtų aiškiai apibrėžti“, – sakė E. Gentvilas.
Pasak parlamentaro, Lietuvoje yra apie 500-600 tūkst. suaugusių žmonių, kurie gyvena ne santuokoje.
„Ne mūsų reikalas aiškintis, kodėl jie nesituokia. Jie gyvena porose, ir nėra niekaip išspręstas jų turtinių arba kitų teisių santykis“, – aiškino E. Gentvilas.
Jis sureagavo į opozicijos pastabas, kad įstatymu kalbama apie homoseksualius asmenius.
„Tai taip, eina kalba ir apie homoseksualius asmenis. Tačiau didžioji dalis ne santuokoje gyvenančių asmenų yra heteroseksualūs. (…) Teisė neleidžia pasakyti, kad galioja tik heteroseksualiems asmenims, nes tai būtų tiesmukiškiausia diskriminacija homoseksualių žmonių atžvilgiu“, – teigė E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad projekte niekaip nekalbama apie įsivaikinimą.
„Nekalbame todėl, kad tik pradėtum kalbėti apie įsivaikinimą, iš karto būtų aiškus šito įstatymo projekto likimas, ir liktų niekaip nereglamentuoti tie probleminiai santykiai.
Kilo klausimų dėl tikslų
Įstatymo projektui gauta Teisės departamento pastabų. Seimo Teisės departamento atstovė Daina Petrauskienė tikslinosi, ką būtent siekiama spręsti įstatymo projektu.
„Jeigu siekiama spręsti truputėlį kitus klausimus net negu čia argumentuose pas jus parašyta, tada reikėtų matyt kažkokį kitą institutą sugalvoti. Nes, jeigu tai yra tik turtinių klausimų sprendimas, tai yra bendra tvarka. Kaip ir dabar eina, sugyventiniai sprendžia ieškinio tvarka, ir pasidalina turtą. Bet, jeigu yra siekiama alimentų, išlaikymo, tada reikėtų labai gerai pergalvoti, kaip tą institutą įtvirtinti, jeigu jį reikia įtvirtinti. Pirma, turime žinoti, ko norime, ir paskui jau žiūrėti, kaip tą įrašyti“, – sakė D. Petrauskienė.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas iš Laisvės frakcijos Vytautas Tomas Raskevičius paaiškino, kad „buvo siekta surasti tokį institutą, kuris, nutrūkus faktiniams santykiams, galėtų teisme įjungti civilinės sąjungos teisinį režimą ir jam taikomus principus. Kad tai yra ne tik materialinis bendras gyvenimas, bet buvęs tam tikras emocinis ryšys, ir iš to kylančios pasekmės“.
Neaiškumai dėl registrų
Dėl įstatymo projekto buvo gautas Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo pasiūlymas, kuriuo siekiama atsižvelgti į Teisės departamento klausimus, kokia yra aiški civilinės sąjungos įregistravimo ir išregistravimo procedūra.
„Pasiūlyme siūloma (…) sukurti naują straipsnį, kuriame būtų iš esmės aprašyta ir įregistravimo, ir išregistravimo tvarka. Pasiūlymuose siekiama civilinės sąjungos juridinį faktą registruoti ne Lietuvos gyventojų, o Vedybų sutarčių registre“, – aiškino V. T. Raskevičius.
Išsigandusiems Vedybų sutarčių registro pavadinimo, parlamentaras paaiškino, kad dabar santuokos Lietuvoje yra registruojamos Lietuvos gyventojų registre. O pirminiame įstatymo projekte civilinė sąjunga ir santuoka ir buvo siūloma registruoti ten pat.
„Bet Registrų centras atkreipė dėmesį, kad dėl to iškyla tam tikrų techninių sprendimų, ir tą būtų labai sunku techniškai įgyvendinti. Todėl kaip alternatyva buvo pasiūlyta rinktis Vedybų sutarčių registrą, kuriame šiuo metu yra registruojamos ne santuokos, bet susitarimai dėl asmenų turtinių santykių teisinio režimo. Tai reiškia, kad civilinė sąjunga būtų laikoma kaip juridinis faktas, kaip susitarimas dėl turtinių santykių, ir ten būtų registruojama“, – sakė V. T. Raskevičius.
Kartu jis pažymėjo, kad tas registro klausimas nėra esminis.
„Galima priimti ir tokį politinį sprendimą apskritai kurti naują registrą. Tiesiog tai būtų laiko ir finansinių resursų prasme imlus procesas“, – sakė V. T. Raskevičius.
Sukėlė baimių dėl santuokos sudarymo po civilinės sąjungos
Seimo demokratui Vytautui Bakui nuogąstavimų kilo V. Mitalo pasiūlyme „įtvirtinama galimybė civilinėje sąjungoje gyvenantiems asmenims sudaryti santuoką“.
„Nesu pasiruošęs tam pasiūlymui pritarti. (…) Tam reikėtų diskutuoti frakcijoje. Jeigu aš teisingai suprantu, mes tada iš esmės keičiame pačią įstatymo koncepciją. Mes įtvirtiname partnerių santuoką, ne tik tarp skirtingos, bet ir tarp vienos lyties asmenų“, – aiškino V. Bakas.
Laisvės frakcijos atstovas V. T. Raskevičius aiškino, kad, pagal pasiūlymus, vienas iš civilinės sąjungos pasibaigimo pagrindų yra sudarymas santuokos. Tačiau, pasak jo, santuokos sudarymas lieka išimtine galimybe heteroseksualiems asmenims.
„Dabar civilinė sąjunga gali būti sudaroma tiek tarp skirtingos, tiek tarp tos pačios lyties asmenų. O santuoka Lietuvoje gali būti sudaroma tik tarp skirtingos lyties asmenų, nes tai yra įtvirtinta Konstitucijoje. Tai, ką čia siūloma padaryti, – kad, kai žmonės, skirtingos lyties, kurie yra civilinėje sąjungoje, susituoktų, jų buvusi civilinė sąjunga automatiškai nutrūktų. Nes jie negali būti ir partneriais, ir sutuoktiniais“, – aiškino V. T. Raskevičius.
Vis dėlto tokia argumentacija V. Bako neįtikino.
„Ne visai taip. Jeigu skaitytume pažodžiui, čia parašyta, kad civilinė sąjunga pasibaigia, kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką“, – sakė jis.
Dilemą padėjo išspręsti Seimo Teisės departamento atstovė Daina Petrauskaitė, kuri pasiūlė, kad, jeigu kyla nuogąstavimų, tai galima būtų įrašyti perteklinę nuostatą, kad asmenys sudaro santuoką „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.
„Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta tarp kokių asmenų sudaroma santuoka. Tai galbūt panaikintų baimes“, – sakė ji.
Seimo nariui V. Bakui toks pasiūlymas tiko. Tačiau balsuodamas jis pasiliko galimybę labiau įsigilinti ir susilaikė.
Nusprendė pakalbėti apie meilę ir turtą
Per svarstymą komitete buvo ir filosofinių diskusijų. Tarkime „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis nusprendė pasvarstyti apie meilę ir turtą.
„Kaip tik Tomas Vytautas (V. T. Raskevičius) paminėjo, kad mes kartais ignoruojame žmonių norą įteisinti savo meilę. Jie myli vienas kitą, ir nori būti kartu.
Tačiau mes čia, neabejoju, dauguma esame katalikai, krikščionys, ir puikiai žinome, kad Dievas yra meilė, ir kad mes visi vienas kitą mylime. Bet skirtingai mylime. Vieni naudojasi vienas kitu, o kiti ateina į santuoką tarnauti vienas kitam. Kai aš ateinu tarnauti, man visiškai nesvarbu susirašyti kas, ką ir kaip pasidalinsime.
Aš žinau, kad aš jam atiduosiu viską, nes aš jį myliu. Bet, kada noriu pasinaudoti, tai čia labai svarbu įteisinti, kiek aš juo naudojausi, kiek jis man davė, kiek aš jam daviau“, – kalbėjo D. Kepenis.
Parlamentaras aiškino, kad „Konstitucija yra pirmas atskaitos taškas, nuo kurio reikia pradėti“.
„Žengdami bet kokį pakeitimą į žmonių santykius – ar tai bus sąjunga, ar artimi ryšiai, jie vis tiek ardys Konstituciją. Mes turime kalbėti apie juridinius santykius, kurie šiandien Lietuvoje yra puikiai įteisinti, Civiliniame kodeksas leidžia. Sutinku su Pauliaus Saudargo pasiūlymais. Pavadinkime daiktus savais vardais. Nes, jeigu pavadinsime ne taip, tai atversime Overtono langą, ir nebesustosime“, – gąsdinosi D. Kepenis.
Pirmąją kartelę įveikė
Seimas po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai, rašė ELTA.
Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.
Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.
Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Civilinė sąjunga būtų registruojama pas notarą. Partneriai negalėtų rinktis vienas kito pavardės
Yra ir kitas siūlymas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos krikdemiškojo flango atstovas Paulius Saudargas Žmogaus teisių komitete pristatė siūlymus dėl artimo ryšio sąvokos.
Jis aiškino, kad šį klausimą reikėtų nagrinėti atsietai nuo civilinės sąjungos.
„Ar čia yra politinės alternatyvos, ar nėra, čia yra mūsų pasirinkimo ir požiūrio klausimas. Bet teisinės alternatyvos tai nėra. Mes galime atskirai kalbėti apie artimo ryšio įstatymą kartu su Civilinio kodekso pataisomis, įgalinančiomis susitarimą dėl bendro gyvenimo. Nemačiau argumentų, kuo tai būtų blogai mūsų valstybei, jos žmonėms, priėmus tas pataisas.
Tai, kad žmonės turėtų daugiau laisvės laipsnių apibrėžti savo gyvenimą, įvairesnes situacijas, – ne tik heteroseksualų, homoseksualų poros, bet ir žmonės, turintys globą, gyvenantys kartu, pavyzdžiui, senukai, vienuolijos, kurie turi praktinio gyvenimo klausimų“, – sakė P. Saudargas.
Kita Seimo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė aiškino, kad šie siūlymai būtų priimtini visoms pusėms – ir toms, kurios kategoriškai prieštarauja vienos lyties asmenų bendro gyvenimo pripažinimui valstybės lygiu, ir tiems, kurie gyvena tą gyvenimą.
„Tai būtų labai prasmingas žingsnis. Mes gi nežinome, kas bus po dešimties-penkiolikos metų. Galbūt tas tolerantiškas jaunimas, tapęs brandžia visuomenės dalimi, gal irgi pakeis savo nuomonę, gal visuomenė pasikeis. Tačiau esant dabartinei situacijai ir vykstant geopolitiniams sukrėtimams, provokuoti sukrėtimus visuomenėje, manau, yra rizikinga“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
